Kai visus pradžiugina pavasariškas oras, mėgautis buvimu lauke dažnai neleidžia padidėjusi oro tarša. Tai, be abejonės, atsiliepia sveikatai.
Pavasarį, atšilus orams, vėjas, važiuojantys automobiliai pakelia nuo nenuvalytų gatvių, statybviečių per žiemą susikaupusius nešvarumus, todėl padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
Kartais gyventojams trūksta sąmoningumo bei supratimo ir jie patys prisideda prie oro taršos – degina sausą žolę, medžių lapus ar kitas atliekas, per žiemą susikaupusius nebereikalingus daiktus ir nė nenutuokdami prisideda prie savo sveikatos griovimo.
Nedeginkime atliekų!
Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas, o per žiemą susikaupusių šiukšlių, nereikalingų daiktų, net padangų kai kurie žmonės atsikrato degindami.
Derėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.
Sudirgina kvėpavimo takus
Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, saugumui ir turtui skelbiama nuolat, vis tiek kiekvieną pavasarį žmonės degina pernykštę žolę, o kai kurie net mano, kad tai naudinga. Galbūt taip ir lengviausi atsikratyti visos pernykštės augalijos, bet tai žalinga dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Neretai tokie gaisrai pareikalauja žmonių gyvybių.
Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, o jis per plaučius patenka į kraujotaką, sumažina deguonies patekimą į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
Kietosios dalelės patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, būna sunkiau kvėpuoti), todėl gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas.
Atsiliepia sveikatai
Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodai pasireiškia. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.
Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, imuninės sistemos silpnėjimu. Dažniausi yra kvėpavimo sistemos pažeidimai, jie pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, nosies ir gerklės gleivinių dirginimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis turi gana daug įtakos sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis padidėti.
Kietosios dalelės
Kiek į žmogaus organizmą pateks kietųjų dalelių, priklauso nuo jų dydžio. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje), jos pašalinamos čiaudint, kosint. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės, pasiekusios alveoles, gali būti perneštos ir į kraują.
Kietosios dalelės ypač apsunkina plaučių veiklą, susilpnėja jų funkcija, sutrinka širdies ritmas, sumažėja vidutinė gyvenimo trukmė. Nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos, gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, ilgainiui – plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.
Kietųjų dalelių sudėtis gali būti labai įvairi, jose gali būti sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino, mangano, ir jie apsinuodija organizmą.
Anglies monoksidas
Per kvėpavimo sistemą anglies monoksidas patenka į žmogaus kraują, kur jungiasi su hemoglobinu – molekule, esančia raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kurie nešioja deguonį po žmogaus organizmą. Anglies monoksidas jungdamasis su hemoglobinu sudaro karboksihemoglobiną.
Anglies monoksidas yra artimesnis hemoglobinui nei deguonis, todėl sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Teršalo poveikis žmogui priklauso nuo karboksihemoglobino kiekio kraujyje. Organizmą veikiant anglies monoksido koncentracijomis paūmėja širdies, kraujotakos ligos, padidėja kraujo krešulių tikimybė.
Sieros dioksidas
Sieros dioksido neigiamas poveikis pasireiškia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimais, gali būti sukeltas refleksinis kosulys. Esant labai didelėms koncentracijoms, net ir trumpas poveikis gali būti pavojingas. Jautriausios grupės – pagyvenę žmonės ir vaikai, sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.
Ozonas
Pasireiškia galvos skausmas, koncentracijai padidėjus atsiranda astmos priepuoliai, susilpnėja imuninė sistema. Aplinkos ore esant labai didelei ozono koncentracijai yra prislopinama centrinė nervų sistema ir akies raumens funkcijos, prasideda audinių uždegiminė reakcija.
Būtina riboti veiklą
Padidėjus aplinkos oro taršai gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje nepatartina atidaryti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti reikėtų naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus, o keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis, o blogai pasijutus būtina kreiptis į gydytoją.
Į sveikatą!
Tačiau pavasarinė švaros misija naudinga. Tvarkymasis aplink namus, sodybas – tai puikus būdas atsikratyti įtampos. Juk visi žino, kad fizinis darbas gelbsti nuo streso, o atlikti tyrimai tik dar kartą patvirtina, jog tvarkantis mažėja streso hormono – kortizolio – lygis organizme.
Vos pusvalandis darbo lauke padidina žmogaus lankstumą, stiprina sąnarius bei raumenis, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat diabeto, širdies ligų ir osteoporozės riziką.
Be to, ši veikla yra dar vienas argumentas pajudėti sėdimą darbą dirbantiems žmonės, o kartu ir galimybė ne tik išvalyti mintis ar plaučius, bet ir gauti reikalingą vitamino D kiekį, kuris itin svarbus kaulams bei širdžiai.
