Lietuvoje siūloma palikti keturis universitetus ir dvi akademijas

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė mano, jog Lietuvoje turėtų pakakti dviejų tarptautinio lygio ir dviejų technologijų universitetų.

Seimui bus siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.

Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus. Šiaulių universitetas irgi taptų VU dalimi.

Kaune būtų kuriamas plačios aprėpties universitetas, sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Taip pat siūloma palikti veikti dvi specializuotas aukštąsias mokyklas. Atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija sujungtos.

Tokius darbo grupės siūlymus dar vertins politikai – Vyriausybė ir Seimas.

Įsibėgėjus universitetų pertvarkai, neaiškios Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto perspektyvos.

KTU rektorius Petras Baršauskas darbo grupės siūlymus vadina teisingais. Jo nuomone, regionuose universitetų filialai turi perspektyvą tik tuo atveju, jei geba parengti stiprius ir rinkai reikalingus specialistus.

„Ne kartą esu sakęs, kad pasakos ir kliedesiai, jog reikia gelbėti regionus ir dėl to išlaikyti juose universitetus. Lietuva negali sau leisti prabangos po universitetą regione“, – teigė P. Baršauskas.

Tačiau rektorius palankiai vertina KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto, vystančio robotikos kryptį, ateitį.

„Panevėžio fakultetas išvystęs stiprią robotikos šaką. Juo labiau, ir regione yra kritinė masė – įmonės, kurioms reikalingi tokie specialistai“, – teigė P. Baršauskas.

Universitetų pertvarkos gaires dėliojanti darbo grupė yra pasisakiusi, jog Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi. Tačiau ji pritaria, kad didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei tik juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

„Bet turi būti sąžininga – jei toks filialas išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, turi būti pareikalauta ir studijų kokybės“, – pabrėžė P. Baršauskas.