Klasikinis trikampis: vyras ir dvi moterys. Jeigu viena iš jų – jo motina, tai bus ne meilės, o veikiau Bermudų trikampis. Patekus į jį, be pėdsakų dingsta pagarba ir ramybė.
„Su vyro motina nesutariame, – prisipažįsta ne viena moteris ir atsidūsta: – Juk ne veltui sakoma, kad anyta – velnio pramanyta.“ Tačiau pamirštama, kad yra ir kitoks posakis: marti – karti.
Ar stengiamasi, kad tie santykiai pasikeistų į gera? Juk kartais tereikia supratimo ir atjautos. Ir nebūtina anytos mylėti – su ja derėtų elgtis taip, kaip ir su kiekvienu žmogumi – pagarbiai. Žinoma, ir iš vyro motinos negalima reikalauti meilės: ne ji rinkosi sau marčią, bet jos sūnus. Tai kodėl ji turi rodyti pačius šilčiausius jausmus? Bet elementari pagarba būtina. Jei susigiminiuoja dvi protingos moterys, jos prisitaikys viena prie kitos būdo – juk joms brangus tas pats žmogus.
Kartą viena moteris, paklausta, ar gera jos marti, atsakė: „Labai gera. Mano sūnus blogos nebūtų vedęs.“ Iš tikrųjų tėvai taip turėtų ne tik sakyti, bet ir galvoti. Jeigu tavo vaikas išsirinko tą, o ne kitą, vadinasi, jam tokios reikėjo, vadinasi, jie vienas kito verti ir jų pasirinkimas geriausias.
Tačiau anytų, kaip ir visų žmonių, būna įvairių: protingų ir nelabai, kantrių ir greit pratrūkstančių, namų šeimininkių ir šiuolaikinių verslininkių. Bet visos jos trokšta simpatijos, geranoriškų santykių ir dėmesio. Juk tikriausiai nėra nė vieno, kuris nenorėtų, kad jo pastangos būtų pripažintos, o nuopelnai – deramai įvertinti.
Penkios svarbios taisyklės
- Išlaikykite atstumą. Atokiau laikykitės ne tik nuo vyro, bet ir nuo savo tėvų. Taip tarsi parodysite sutuoktiniui, kad jums svarbiausia – savo šeima. Bendraukite pagarbiai, padėkite vieni kitiems, bet savo mažytės „valstybės“ sienas saugokite akylai. Neįtraukite artimųjų į savo ir vyro asmeninius santykius. Net jeigu ir puikiai sutariate su anyta, ne viską ji turi žinoti. Pavyzdžiui, nesiguoskite jai: „O jūsų (atkreipkite dėmesį – jūsų!) Valdas šiąnakt namuose nenakvojo.“ Užtenka tik paverkti anytai ant peties, kad nesutariate su vyru, ir jūsų šeimos židinys ims blėsti. Neaptarinėkite su anyta jos sūnaus trūkumų, net jeigu ji pradeda apie tai kalbėti ir provokuoja jus viską išsakyti. Tai neduos jokių rezultatų. Su anyta galima ir būtina sutarti. Bent jau todėl, kad, nepaisant visų jos trūkumų, ji turi vieną didelį privalumą – yra jūsų mylimo žmogaus motina.
- Nesistenkite tapti drauge ar dukra. Vyrauja nuomonė, kad gera marti bet kokia kaina turi pelnyti anytos palankumą. Pamirškite tai. Juk bendraujant sunku išvengti ginčų – kiekvienas turi savo įsitikinimus. Taigi konfliktai galimi. Neapsimeskite vaiku, nes anyta su jumis pradės elgtis kaip su nesubrendusiu žmogumi. Bendraukite kaip su sau lygia asmenybe. Anyta įsižeis? Tegul, bet žinos, kad turite savo nuomonę. Būkite savimi ir nesistenkite anytai pataikauti – santykiai turi būti garbingi ir nuoširdūs.
- Venkite santykių aiškinimosi. Bendraujant labai svarbu išsilavinimo lygis. Ką daryti, jeigu jūsų vyro motina – skandalistė, tikras barnių ir nuoskaudų rinkinys? Ji turi savo neginčijamą argumentą: „Aš – motina!“ Ir kaskart primena, kaip sunkiai gimdė sūnų, kaip vargo jį augindama, mokydama, o jūs įsibrovėte į jo gyvenimą, kai sunkumai jau praeityje. Ką daryti? Ogi nieko. Beprasmiška anytai ką nors įrodinėti ar siūlyti apmąstyti savo žodžius. Esant tokiai situacijai svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir nesivelti į ginčą. Čia daug ką lemia vyras: jis turi paprašyti savo motinos gerbti jo žmoną arba bent jau prie jos nekelti scenų.
- Nekaltinkite. Jei anyta daro arba sako nei šį, nei tą, taikykite nekaltumo prezumpciją. Tiesiog užsimerkite ir mintyse kartokite: nekalta. Ji gimė kitu laiku, kitokioje šeimoje, jos kitoks skonis, kitokie įpročiai. Ją kitaip auklėjo, ji pratusi taip gyventi. Ji iš tiesų nekalta ir man – ne priešas. Taigi atsimerkite, nusišypsokite ir pasakykite, kad ji gera ir supratinga. Ir tikriausiai labai greitai abi pajusite, kad taip ir yra.
- Teikite dovanas. Kaip ir kiekvienai moteriai, anytai patinka rodomas dėmesys. Taigi retkarčiais ją pradžiuginkite nedidele dovanėle ar gėlėmis. Juk malonu suteikti džiaugsmo kitam. Net jeigu jūsų santykiai kol kas toli gražu ne idealūs, yra vilties juos pataisyti.
Penkios būdingos klaidos
- „Mano mama geresnė“. Jaunavedžiai įsikuria žmonos tėvų namuose. Jai taip patogiau, bet vyrui toks gyvenimas apkarsta. Jis stengiasi kiek galima rečiau maišytis uošviams po kojomis – tai darbe iki vėlumos užsibūna, tai su draugais susitinka. Ypač sudėtinga, jei uošvė – valdinga moteris, o dukra yra nesavarankiška ir priklausanti nuo mamos. Ir anyta nepatenkinta – ji skambina tik tam, kad išsakytų savo pretenzijas: marti nevertina jos sūnaus, jo nemyli, tad geriausia išeitis – išsiskirti, kol dar nėra vaikų.
Sutuoktiniai neturi gyventi su žmonos tėvais. Tai menkina vyro autoritetą. Gerai, jeigu jis pasistengs tai kompensuoti kildamas karjeros laiptais ar didesniu uždarbiu. Tačiau gana dažnai ieškoma paguodos vyrų kompanijoje prie stikliuko ar kitos moters glėbyje. Taigi anyta pagrįstai būgštauja. Jei sąlygos neleidžia išsinuomoti buto, žmona turėtų su vyru sudaryti savotišką sąjungą – paprašyti savo tėvų, kad jie nesikištų į šeimos gyvenimą.
2.„Aš jai visada padėsiu“. Jaunavedžiai gyvena su vyro tėvais. Anyta ir marti nesutaria, nors jauna moteris stengiasi jai padėti tvarkyti buities reikalus. Anyta nori ir toliau būti vienvaldė – taip įpratusi visą gyvenimą, o naujoji šeimininkė viską daro „ne taip“. Taigi paburbėjimai greitai perauga į barnius.
Anyta – namų šeimininkė. Todėl reikia priimti jos taisykles. Tinkamiausia išeitis – pasiskirstyti namų ūkį ir teritorijas. Sudėtingiausia padalyti virtuvę – čia tiktų sudaryti grafiką, kada kas virs. Tai turi būti tvirtas abiejų jaunų žmonių sprendimas ir situaciją būtina aptarti su tėvais.
3.„Anyta atstos man motiną“. Jei moteris vaikystėje nepatyrė motinos švelnumo, ištekėjusi ji savo meilę skiria anytai. Marti trokšta motiniškos atjautos ir ją randa vyro šeimoje. Jauna moteris savo anytą vadina mama, gaudo kiekvieną jos žodį, gyvena su vyro motina draugiškai ir ramiai. Atrodytų, viskas puiku, ko daugiau reikia. Tačiau ta santarvė – apgaulinga. Susikaupusios negatyvios emocijos dėl nepatirtos savo motinos meilės gali būti išliejamos ant anytos. Tereikia mažytės nesutarimo kibirkštėlės, ir konfliktas garantuotas.
Tarp marčios ir anytos santykių turi būti tam tikros ribos. Šiuo atveju marti tikisi iš anytos tokio pat prieraišumo, kokio tikėjosi iš savo motinos. Tačiau anyta neprivalo marčios mylėti kaip savo dukters.
4.„Ji – visų mūsų bėdų kaltininkė“. Anytos, to net nenujausdamos, dažnai tampa marčių „žaibolaidžiu“. Jos turi atsakyti už visas blogybes, kurios nutinka sūnaus šeimoje. Kad ir kaip marti širstų ant vyro, ji vengia konfliktų su sutuoktiniu, bet visus pykčio žaibus nukreipia į anytą. Taigi apkartina vyro motinai gyvenimą. Sūnus savo žmonai pretenzijų neturi: jie retai kivirčijasi. O apie moterų nesutarimus nenori net girdėti – jo nedomina moteriški reikalai.
Dėl savo nesėkmių kaltinti kitus – psichologinio nebrandumo požymis. Juk niekas varu už to vyro nevarė, o jei šeima sukurta, už ją atsakingi tik abu sutuoktiniai. Jeigu anyta dažnai kišasi į marčios ir sūnaus gyvenimą, reikia taktiškai pamėginti apriboti jos įtaką šeimai. Visiems taps lengviau. Sūnus, marti ir anūkai ims labiau gerbti mamą ir močiutę, kuri gyvena savo gyvenimą – turi mėgstamą užsiėmimą, įdomų darbą, draugų.
5. „Močiutė neturi nurodinėti, kaip auklėti anūkus“. Nors su marčia ir nesutaria, anyta dievina savo anūkus, su jais praleidžia daug laiko ir progai pasitaikius pabrėžia geriau žinanti, kaip juos auklėti. Ji mano turinti tokią teisę, nes sūnaus šeimai daro paslaugą – prižiūri vaikus.
Kad marti anytai nesijaustų skolinga, reikėtų sugalvoti, kaip jai atsilyginti už darbą. Galbūt pinigais, dovanomis ar pagalba, pavyzdžiui, padėti jai suremontuoti butą, padirbėti sode. Be to, reikia atminti, kad anyta neprivalo visą savo laisvalaikį skirti anūkams prižiūrėti. Vaikais turi rūpintis tėvai. Taigi geriau samdytis auklę arba atžalą vesti į darželį. O močiutei, kad ji neįsižeistų, reikia paaiškinti: vaikas turi išmokti bendrauti su kitais žmonėmis, jam būtina pažaisti su vienmečiais.
Atminkite
* Žinokite: kartu su vyru gaunate ir naujus gimines, taigi ir jo motiną.
* Svarbiausias jausmas, kurį turite jausti anytai – dėkingumas. Dėkingumas už tai, kas jos gyvenime brangiausia – sūnų.
* Priimkite anytą tokią, kokia ji yra. Nusileiskite, net jeigu ji savo elgesiu bandys įrodyti esanti geresnė už marčią.
* Pripažinkite anytos pranašumą – tai jai labai svarbu. Anyta jums – ne konkurentė ir niekada neužims jūsų vietos. Vyras jus myli kitokia meile.
* Pavojinga užstoti vyrą, jei jis ginčijasi su motina, net jeigu tie nesutarimai dėl smulkmenų. Motina greit pamirš sūnaus žodžius, bet marčios – niekada.
* Nepatartina sudaryti ir moterų koalicijos: neaišku, ar po to su anyta tapsite draugėmis, bet santykius su vyru sugadinsite. Jūs galite būti kaip taikdarė – sušvelninti situaciją.
* Pasiklauskite anytos, kaip turėtumėte į ją kreiptis. „Neteisingas“ kreipinys kartais gali tapti priešiškumo priežastimi.
