„Verdenę“ nusižiūrėjo verslininkai

Kaimynystėn neįsileidę socialiai remtinųjų Parko g. gyvenantys panevėžiečiai gali sulaukti jų pašonėje norinčių įsikurti sportininkų. Prieš ketvertą metų uždarytą ir šiurpą keliantį buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatą nusižiūrėjo sporto klubui ir sportininkų viešbučiui vietos Aukštaitijos sostinėje besidairantis investuotojas.

Kadaise buvęs išpuoselėtas ir pilnas šurmulio mokyklos pastatas virtęs didžiausiu Parko gatvės mikrorajono pūliniu. Dabar jis atrodo taip, tarsi stovėtų negyvenamame mieste: išdaužyti ne tik pirmo, bet ir antro aukšto langai, grafičiais išterliotos sienos, surūdiję lietaus latakai, nubyrėjęs ir nudaužytas sienų tinkas, gėlynuose suvešėję menkaverčiai krūmokšniai.

Nors vaizdas išties baisus, Panevėžio savivaldybė teigia sulaukusi besidominčiųjų tokiu vaiduokliu.

Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, „Verdenės“ patalpomis domėjosi jau du potencialūs investuotojai. Vienas dėl apleisto pastato teiravosi tik telefonu, o antrasis, pasak direktoriaus, rimtai nusiteikęs šioje vietoje plėtoti verslą.

„Investuotojui reikalingos patalpos sporto veiklai. Vietoj buvusios mokyklos jis planuotų įrengti dvi sporto sales, viešbutį sportininkams. Jau porą kartų esame susitikę aptarti galimybių. Ten yra viena sporto salė ir jos nesvarstoma griauti“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Investuotojas paslaptingas

„Verdenę“ nusižiūrėjęs verslininkas, pasak T. Juknos, Savivaldybei pateikė ir būsimo projekto sąmatą. Kiek kainuotų vaiduoklį paversti sporto centru, direktorius neatskleidžia. Anot jo, daugiau nei 3 mln. Eur – tiek Savivaldybė buvo numačiusi išleisti Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšų šioje vietoje socialiniam daugiabučiui statyti.

Buvusią mokyklą sporto centru ketinantis paversti verslininkas į šį projektą numato investuoti taip pat ne tik savo, bet ir ES lėšas. Vis dėlto T. Jukna pripažįsta, kad tokiam projektui gauti europinę paramą gali būti gana sudėtinga.

Direktorius neįvardija potencialaus investuotojo – motyvuoja, kad šis kol kas pageidavo išlaikyti konfidencialumą.

„Vykdo veiklą visoje Lietuvoje, bet dirba ir Panevėžyje“, – prasitarė.

Idėją privačiomis lėšomis sutvarkyti mikrorajono piktžaizdę kol kas stabdo ir pastato priklausomybė Savivaldybei. Verslininkas svarstė jį ne pirkti, bet iš Savivaldybės išsinuomoti pagal panaudą. Tačiau, T. Juknos nuomone, tokia galimybė nebūtų palanki pačiam investuotojui, nes jo turtas pagal teisės aktus jau po penkerių metų galėtų atitekti Savivaldybei ir verslininkas į jį nebeturėtų jokių teisių.

„Investuotojas pripažįsta, kad tai yra rizikinga, nes ateityje jam gali tekti iš ten išsikraustyti. O ir Savivaldybei būtų paprasčiau, jeigu tą pastatą kas nors nupirktų“, – aiškina direktorius.

Atsitraukimas išėjo į gera

Aukcioną „Verdenei“ parduoti Savivaldybė planuoja skelbti jau po keleto mėnesių. Pasak T. Juknos, šiuo metu tvarkomi žemės sklypo padalijimo reikalai – rengiami dokumentai šiam pastatui priklausantį stadioną priskirti greta esančiai M. Karkos progimnazijai.

Kol kas jai pavesta administruoti ir „Verdenę“. M. Karkos progimnazijos direktoriaus Alfredo Paberžio teigimu, buvusios mokyklos priežiūra per metus kainuoja apie 22 tūkst. Eur – tiek reikia sargų atlyginimams. Pastato šildymas seniai išjungtas.

A. Paberžis pripažįsta, kad toks turtas – našta progimnazijai.

„Ne mokyklos funkcija administruoti nenaudojamus pastatus“, – naujų šeimininkų laukia direktorius.

Jo nuomone, mikrorajono pūlinys jau galėjo būti pradėtas tvarkyti, jei ne pačių gyventojų pasipriešinimas Savivaldybės ketinimams nušluoti baisųjį pastatą nuo žemės ir jo vietoje statyti daugiabutį socialiai remtiniesiems. Planuota, kad nugriovus buvusią mokyklą naujakuriai į naujus socialinius butus atsikraustytų 2018-ųjų pabaigoje. Idėja žlugo kategoriškai užprotestavus gyventojams.

T. Jukna tvirtina tuomečio sprendimo trauktis nesigailintis. Įrengti socialinį daugiabutį dabar planuojama Aldonos gatvėje stūksančiame buvusiame mokinių bendrabutyje. Šis, Švietimo ir mokslo ministerijai sujungus M. Rimkevičaitės technologinę bei Prekybos ir paslaugų verslo mokyklas, liko tuščias.

„Tas pastatas vis tiek būtų buvęs apleistas, o dar miesto centre. Dabar čia bus sutvarkyta“, – teigė T. Jukna.

Pilėnai laukia aukciono

Šeimininko Panevėžio savivaldybė ieško ir kitam nykią demografinę situaciją mieste bylojančiam vaiduokliui – Pilėnų g. taip ir nebaigtos statyti mokyklos pastatui. Per 7000 kvadratinių metrų patalpas su joms priklausančiu 3 hektarų sklypu Savivaldybė parduoda už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą kainą – 1,24 mln. Eur. Pirmasis aukcionas vyks balandžio vidury.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, kol kas parduodamu turtu domisi tik žurnalistai. Nebaigtą statinį miesto pakrašty prieš keletą metų buvo nusižiūrėjusi Teisingumo ministerija. Jį užbaigus ketinta po vienu stogu sukelti visus Panevėžio teismus, tačiau planai subliuško Finansų ministerijai neskyrus finansavimo.

Dabar pastatas miestui atsieina 35 tūkst. Eur per metus – tiek sumokama jį saugančiai apsaugos tarnybai.

J. Petrauskė pripažįsta nesanti didelė optimistė pirkėjo sulaukti jau pirmame aukcione – negyvenamosios patalpos parduodamos sunkiai.

Nepavykus parduoti, antrame kaina gali būti mažinama iki 10 procentų.

Žiemos sodų vizija žlugo

Pilėnų mikrorajono savotiška vizitine kortele tapusi nebaigta statyti mokykla pelnė amžiaus statybų vardą.

Ją projektuoti pradėta dar 1995-aisiais. Tai turėjo būti moderni bendrojo lavinimo vidurinė mokykla su žiemos sodais ir kitokiomis erdvėmis, skirtomis mokinių bei pedagogų poilsiui.

1999-aisiais statybų pradžia buvo pažymėta iškilmingai į pamatus įbetonuojant kapsulę su laišku ateities kartoms. Buvo planuota į naują švietimo įstaigą investuoti 8,1 mln. Eur.

Mokyklos statybos judėjo vėžlio greičiu, kol ilgainiui atsisakyta žiemos sodų ir buvo nugriautas trečias jos aukštas. Į nebaigtą pastatą investuota per 3,5 mln. Eur. Pastarąjį kartą valstybė lėšų mokyklos statybai skyrė 2009-ųjų pabaigoje.

Ilgiausiai Panevėžio savivaldybė pardavinėjo rajone, Tiltagalių kaime, jai priklausiusį civilinės saugos sandėlį. Šiam teko skelbti net 18-a aukcionų.

Pastatas nupirktas už 22 tūkst. Eur, nors pradinė kaina siekė 58 757 Eur.

Buvusios Baltoskandijos akademijos 264 kv. m patalpoms pačiame Panevėžio centre, Vasario 16-osios g., parduoti prireikė trylikos aukcionų. Pirmame už jas užsiprašius 60,8 tūkst. Eur vėliau kainą teko mažinti daugiau nei perpus.