Panevėžio miesto centre esančios stačiatikių kapinės jau seniai prašosi didesnio ir valdžios, ir visuomenės dėmesio.
Nebeveikiančios stačiatikių kapinės apleistos, benamių ir valkatų lankomos, šiukšlinamos, nors net įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Čia ilsisi nemažai garbių, Panevėžiui dirbusių, kūrusių žmonių.
Panevėžio rusų kultūros centro vadovė Valentina Vatutina pasakoja kituose miestuose būtinai aplankanti ten esančias stačiatikių bei karių kapines, tačiau taip apleistų kaip Panevėžyje nemačiusi.
„Pas mus kapinaitės tarsi kokia prakeikta vieta, pereinamasis kiemas. Kas nori, tas eina, šiukšlina, siautėja. O mūsų prašymai padėti, sutvarkyti kapines, uždaryti jas bent nakčiai Savivaldybėje atsimuša kaip žirniai į sieną“, – sako V. Vatutina.
Daugelio čia palaidotų žmonių artimųjų jau nebėra – kapinės seniai nebeveikia. Anksčiau, kol Panevėžyje veikė rusų mokykla, mokiniai rengdavo talkas, prižiūrėdavo kapus. Dabar talkos labai retos.
Ir tik keletas Rusų kultūros centro narių amžino poilsio vietą sutvarko, kiek leidžia jų jėgos. Kartais pasisiūlo padėti jauni žmonės. V. Vatutina niekaip negali pamiršti dviejų vaikinukų, atėjusių ir paprašiusių leisti sutvarkyti kokį nors kapą. Jie buvo nuvesti prie labai apleisto kapo ir jį per porą valandų gražiai sutvarkė.
Garsus Panevėžio teisininkas
Kape, kurį tvarkė jauni panevėžiečiai, ilsisi teisininkas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Panevėžio apskrities viršininkas Pranas Dauguvietis, garsiojo režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas.
Apie P. Dauguvietį žinoma, kad jis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 metais balandį buvo paskirtas Panevėžio ir Joniškėlio apskričių taikos teisėju. Kartu jam pavesta eiti ir teismo tardytojo pareigas. Kurį laiką jis dirbo ir Panevėžio apskrities viršininku.
Panevėžio miesto apylinkės teismo taikos teisėju išdirbo iki pensijos – 1926 metų. P. Dauguvietis buvo išsilavinęs žmogus. Mokėjo rusų, lenkų, žydų, vokiečių kalbas, griežė smuiku. Šalia jo palaidota ir žmona.
Amžino poilsio Panevėžio stačiatikių kapinėse atgulė ir daugiau garbingų žmonių.
Miestui, anot V. Vatutinos, šis nedidelis žemės plotelis turėtų rūpėti, nebūti paliktas likimo valiai.
Rusų kultūros centro vadovė teigia ne kartą kreipusis ir į Panevėžio savivaldybę, ir į kapines prižiūrinčią įmonę, bet niekur nebuvo išgirsta.
Šį trečiadienį kultūros centro nariai patys organizuoja pavasarinę talką kapinėse.
„Tikimės, kad surinktos šiukšlės bus išvežtos, nepaliktos, kaip nutiko praėjusiais metais – po talkos pūpsojo krūvos“, – sako V. Vatutina.
Sutrukdė remontas
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė pripažįsta, kad šiukšlės tą kartą iš tiesų ilgokai buvo neišvežtos.
Tuo metu, kai buvo rekonstruojama J. Tilvyčio gatvė, privažiuoti nebuvo galima, tad jos išvežtos tik pasibaigus darbams.
Vyriausioji specialistė neigia, kad stačiatikių kapinės tvarkomos kitaip negu kitos kapinės.
Neveikiančios – stačiatikių bei senosiose miesto kapinės – prižiūrimos vienodai, švarinamas tik pagrindinis takas. Pavasario sezono darbai pradėti nuo kovo 11-osios.
„Rudenį buvome surengę talką, kvietėme visus dalyvauti, tik nedaug talkininkų sulaukėme“, – apgailestauja vyriausioji specialistė.
Kapines tvarkančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto ūkio tvarkymo skyriaus viršininko Kęstučio Olišausko teigimu, kokias užduotis Savivaldybė užsako, tokias bendrovės ir vykdo.
Stačiatikių kapinėse užsakyta įmonei tvarkyti nedidelį žemės plotą – tiek, kiek užima centrinis takas ir žemė prie jo. Takas šluojamas, nurenkamos šiukšlės, o kitos kapinių vietos netvarkomos, nebent išskirtiniais atvejais.
Pasak V. Gylienės, kapinės tvarkomos tiek, kiek leidžia Savivaldybės galimybės.
„Mes visada pasirengę geranoriškai padėti. Jeigu reikia maišų šiukšlėms surinkti, automobilio joms išvežti, visada galima kreiptis. Kai rengiame talkas, neaplenkiame ir tų kapinių“, – tvirtina vyriausioji specialistė.
Miesto infrastruktūros skyriuje netrukus turėtų pradėti dirbti naujas žmogus, atsakingas už visų miesto kapinių priežiūrą.
