
Panevėžyje lankydamiesi Indonezijos verslininkai prakalbo apie planus mūsų mieste įsteigti rytietišką pramogų centrą. Viena galimų jo vietų – kadaise Aukštaitijos sostinės įžymybe buvęs, o dabar apmiręs viešbutis „Panevėžys“.
„Kol kas nieko konkretaus nepažadėta – tai daugiau verslo žvalgytuvės“, – apie investuotojus iš Indonezijos sakė Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Svečiai iš Azijos antradienį užsuko ir į jo kabinetą. Verslininkas ir du architektai miesto vadovui bandė pristatyti savo idėją pradėti verslą Lietuvoje. Čia jie esą planuoja pastatyti rytietišką pramogų centrą.
Verslininkai iš Rytų kritiškai žiūri į sulietuvintus kinų restoranus ar kitas šios kultūros paslaugas, todėl norėtų supažindinti su originalesniais dalykais.
Vieną planuojamo rytietiškų pramogų centro vietų indoneziečiai mato ir Panevėžyje. Užsieniečius itin domina miesto centre esantis trylikos aukštų viešbučio „Panevėžys“ pastatas.
Čia esą galėtų būti daugiafunkcis centras su SPA paslaugomis, azijietiška virtuve ir kitomis rytietiškos kultūros pramogomis.
„Panevėžys turi savo pliusų – jo vieta geografiškai patogi. Mes galėtume pasiūlyti įvairių variantų investuotojams. Bet azijiečius dabar labiausiai domina viešbutis „Panevėžys“. Jis – privati nuosavybė. Todėl mes galime padėti derinti projektus ar kitaip pagelbėti“, – „Sekundei“ teigė R. Račkauskas.
Turi ir savo planų
Indonezijos verslininkus dominantis viešbutis dabar priklauso Panevėžio statybos trestui (PST). Šios bendrovės generalinis direktorius Dalius Gesevičius „Sekundei“ sakė žinantis apie svečių iš Azijos dėmesį Panevėžiui ir jo „dangoraižiui“. Tačiau su pačiais investuotojais pastato savininkai esą dar nekalbėjo.
„Žinome, kad užsieniečiai savo verslo planuose mato mūsų viešbutį. Tokį jų sumanymą vertiname teigiamai ir neatmestume pasiūlymo kurti rytietišką pramogų centrą viešbutyje. Tik dar neaišku, kiek tai rimta, ir nesinorėtų spėlioti, kas bus“, – teigė PST direktorius.
Bendradarbiauti su investuotojais, anot jo, pirmiausia turi būti pradėta nuo susitarimo. Todėl D. Gesevičius nekonkretizavo, kaip įsileistų užsieniečius į viešbutį – parduotų ar nuomotų jo patalpas.
Šiuo metu dalis jų yra nuomojamos – veikla vyksta dviejuose pastato aukštuose. Savo turtą pritaikyti tam tikriems sumanymams planuoja ir patys jo savininkai.
„Turime ir savo planų dėl viešbučio. Tačiau kol kas tai – paslaptis“, – patikino D. Gesevičius.

Apleista įžymybė
Viešbutis „Panevėžys“ į Panevėžio statybos tresto rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė jo skolos.
Galiausiai pastatą įsigijo tų pačių savininkų valdoma bendrovė. Iki 2015 metų viešbučio akcininkai buvo Panevėžio milijonierius Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis bei būrelis smulkiųjų akcininkų. R. Juodviršis yra PST valdybos pirmininkas. Jo buvęs verslo partneris G. Drobužas taip pat prieš kelerius metus priklausė PST valdybai.
Trylikos aukštų viešbutis Panevėžio centre stovi nuo 1972 m. Tai – vienas aukščiausių to meto Lietuvos viešbučių.
Daugiaaukščio architektūra kurta derinant vertikalų ir horizontalų tūrį, nenutolstant nuo tarptautinio šio laikotarpio ir funkcinio tipo kanono. Naudotos tuo metu pažangios monolitinės konstrukcijos. Pastatą projektavo architektas Alfredas Paulauskas.
Rimtų ketinimų nematyti
Tarptautinės kompanijos ir užsienio investuotojai domisi verslo galimybėmis Panevėžyje – tai pripažįsta ir miesto valdžia, ir patys verslininkai. Tačiau rimtų ketinimų iš kitų valstybių vis dar nematyti. Tam esą reikia ilgesnio laiko, o ir darbo jėgos pasiūla šiame regione nėra itin palanki.
O kol kas Aukštaitijos sostinė itin aktyviai reklamuojama tarptautinėse parodose, susitinkama su potencialiais investuotojais.
Į pabaigą eina pusantrų metų trunkančios derybos su Londone veikiančia maisto gamybos įmone. Tikimasi netrukus išgirsti jos sprendimą, ar gamybai pasirinks Panevėžį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu Panevėžio rajone ir mieste savo veiklą vykdo 16 užsienio juridiniams asmenis priklausančių įmonių. Iš viso Lietuvoje yra 90 užsienio įmonių iš 27 valstybių.



bus galimai,geras narkotiku tiekimo centras…….miestelenams naudos,manau bus mazai.O jaunimeliui,vieta,dozei gaut
tikras ,,aukso puodas,,didele kaip kalnas pinigu kruva,, kas- ka perspjaus.Cia grynai asmeniniai interesai,kur zmoniu nuomones niekam nerupi.Tegul pasidrasko,greitu laiku vistiek nieko nesigaus.