
Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino Panevėžio miesto biudžeto projektą, pagal kurį didėja finansavimas sporto klubams iki 330 tūkstančių eurų.
Artimiausiu metu savivaldybė turėtų paskelbti kriterijus, pagal kuriuos bus skirstomos lėšos bei paskelbs terminą iki kada galima teikti sporto klubų paraiškas. Vienas esminių kriterijų gauti paramą – savivaldybės lėšos negali sudaryti daugiau nei 35 proc. viso planuojamo klubo biudžeto.
Iš viso miesto biudžetą sudarys 72 mln. 235 tūkst. eurų, iš jų Kūno kultūros ir sporto programai įgyvendinti skirti 2 mln. 666,1 tūkst. Sporto klubams skiriama suma sudaro 0,45 proc. nuo viso miesto biudžeto.
Pagal kūno kultūros ir sporto programą Kūno kultūros ir sporto centrui bus skiriama 1,929 mln. eurų, Panevėžio futbolo akademijai – 353,8 tūks. eurų.
Prisimename, kiek ir kam pernai buvo padalinti pinigai sporto klubams. 46-ios Panevėžio kūno kultūros ir sporto organizacijos pasidalino 232 tūkst. Eur iš miesto biudžeto. 2016-aisiais didžiausias pyrago gabalas – 100 tūkst. Eur – atiteko Aukštaitijos krepšinio centras („Lietkabelio“ klubas). 30 000 Eur gavo futbolo klubas „Panevėžys“, 20 000 Eur – asociacija „HC Grifas“ (rankinis), 10 000 Eur – dviračių sporto klubas „El-Eko Sport“.
Kaip kituose miestuose?
Kaip Panevėžys atrodo kitų miestų kontekste kalbant apie privačių sporto klubų paramą? Kurioje vietoje esame mes ir kokiomis lėšomis remiami privatūs sporto klubai didžiuosiuose šalies miestuose?
Klaipėdos savivaldybės taryba šią savaitę taip pat patvirtino šių metų miesto biudžetą. Numatoma, kad uostamiesčio savivaldybės pajamos šiemet sieks 164,2 mln. eurų, o tai 18 proc. arba 25 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
Iš biudžeto aukšto meistriškumo sporto komandoms skirta 620,3 tūkst. eurų. O tai nuo viso biudžeto – 0,37 proc. atiteks sporto klubams. Didžioji šios sumos dalis – 400 tūkstančių eurų – bus skiriama „Neptūno“ komandai.
Sostinės taryba vasario pradžioje taip pat pritarė 2017-ųjų biudžetui – jis 19,9 mln. Eur (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. Eur. Iš jų 2,9 mln. eurų dydžio dotacijos bus skirtos savivaldybės remiamiems sporto klubams – „Lietuvos ryto“, Vilniaus „Žalgirio“ ir kitų. Tai yra 0,56 proc. nuo viso miesto biudžeto.
Iš viso kultūros ir sporto plėtrai 2017-aisiais sostinėje bus skiriama 13,7 mln. Eur.
Kauno miesto taryba antradienį patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jo dydis siekia 274 mln. eurų. Tai yra didžiausias Kauno biudžetas per visą miesto istoriją. Kol kas nėra aišku, kuri suma atiteks sportui, tačiau Kaune jis tikrai nėra skriaudžiamas.
2016-aisiais Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas eilinį kartą sulaukė solidžios miesto savivaldybės paramos. Programai „Iniciatyvos Kaunui“ paraišką pateikę žalgiriečiai iš savivaldybės sulaukė 1,915 mln. eurų paramos. 2015 metais savivaldybė „Žalgiriui“ skyrė 1 mln. eurų.
Panašu, 2017-aisiais Kauno „Žalgiris“ vėl pretenduos į solidžią paramą. Iš viso Kauno nevyriausybinėms organizacijoms „Iniciatyvos Kaunui“ 2016-aisiais skirti 2,69 mln. eurų, tad LKL čempionui atiteko 70 procentų visos sumos. Iš viso buvo išrinkti pusšimtis projektų, kurie buvo susiję su sporto, kultūros ir jaunimo organizacijomis.
„Žalgirio“ valdomam futbolu klubui, kuris žaidė Lietuvos A lygoje, buvo suteikta 157 tūkst. eurų parama. Būtent šiam ir „Žalgirio“ klubui suteiktos solidžiausios paramos. Tuo metu LMKL dalyvaujanti Kauno „Aistės-LSU“ iš savivaldybės sulaukė 60 tūkst. paramos.
Šiauliai 2017-aisiais iš biudžeto, kuris planuojama sieks 91 mln. 277 tūkst. eurų, atrieks 4 mln. 679,6 tūkst. Eur Kūno kultūros ir sporto plėtros programai, iš jų – 292 tūkst. eurų sporto klubų žaidimų komandų plėtrai. Vadinasi, sporto klubai pagal šią programą gaus 0,31 proc. lėšų nuo viso miesto biudžeto.


