Praėjęs savaitgalis Italijos jaunimo čempionate („Primavera“) buvo išskirtinis dviem žaidėjams: skirtingose komandose susitiko du lietuviai, atstovaujantys Romos „Lazio“ ir „Sampdoria“ jaunimo komandoms.
Iš Klaipėdos – Į Romą
Italijos jaunimo stipriausios A „Primaveros“ lygos 18 ture Genujos „Sampdoria“ namuose priėmė Romos „Lazio“ ekipą. Aikštės šeimininkų vartus gynė iš Kauno kilęs 18-metis Titas Krapikas, svečių vartus saugojo panevėžietis 19-metis Marius Adamonis.
Rungtynes 2:1 laimėjo svečiai iš Romos, abu lietuviai mačą pradėjo startinėje sudėtyje. Kur kas geriau sekėsi panevėžiečiui, kuris sėkmingai gynė komandos vartus, tik niekuo negalėjo padėti bandant atremti 11 m baudinį.
„Lazio“ po 18-os turų su 42 taškais pirmauja „Primavera“ čempionate, o Panevėžio futbolo akademijoje (PFA) karjerą pradėjęs M. Adamonis neturėtų skųstis savo sportine forma: per 13 žaistų rungtynių Albino Radecko auklėtinis 7-iose iš jų nepraleido nė vieno įvarčio.
Dar atstovaudamas Panevėžio futbolo akademijai Marius prisijungė prie „Ekranas-2“ dublerių ekipos (2013–2014 m.), subyrėjus klubui, jo talentą pastebėjo Klaipėdos „Atlantas“. 2016-ųjų pradžioje panevėžietis buvo išnuomotas „Premier“ lygos klubui „AFC Bournemouth“.
Tačiau Anglijoje Marius neužsibuvo, vasarą grįžo į „Atlantą“. Tiesa, ir uostamiesčio klubas netapo ilgalaike Mariaus darboviete. Rugpjūčio pabaigoje Marius išvyko į Romą ir beveik pusmetį panevėžietis – 1900 metais įkurto „Lazio“ klubo narys. M. Adamonis pasidalijo mintimis apie Italijos „Primavera“ čempionatą ir tolesnes perspektyvas Italijoje.
Ginkluotų vyrukų apsauga
– Kaip iš Klaipėdos persikėlei į Romos „Lazio“? Ar turėjai kitų pasiūlymų, galimybių?
– Romoje atsiradau labai netikėtai: vieną vakarą sulaukiau agento skambučio ir pasiūlymo keliauti į Italiją. Viskas įvyko greitai, buvo paskutinė naujų žaidėjų registravimo termino savaitė. Apsispręsti nebuvo sunku, iš karto sutikau. Kitų pasiūlymų neturėjau, be to, dar galiojo sutartis su „Atlantu“.
– Savaitgalį šeštadienį susitikai su Titu Krapiku, ką kalbėjote prieš rungtynes, gal po mačo vienas kitam ką nors palinkėjote?
– Su Titu kalbėjomės po rungtynių, persimetėme keliais sakiniais apie gyvenimą Italijoje, pasidalijome įspūdžiais apie savo komandas. Beje, „Primaveros“ A lygoje, be mūsų, „Latina“ komandoje dar žaidžia Linas Megelaitis.
– Kur pats esi apsistojęs, kur gyveni, kur vyksta treniruotės?
– „Lazio“ bazė įsikūrusi apie 10–15 km nuo Romos, Formelo miestelyje, ten ir treniruočių kompleksas. Bazė yra gana didelė, ją nuolat saugo 3–4 ginkluoti apsaugos darbuotojai, o tvoras juosia spygliuota viela. Kaip kalėjimas, į bazę nepastebėtas neįeisi. Kiek supratau, tokia apsauga nuo pagrindinių „Lazio“ varžovų – aršių „Roma“ klubo fanų.
Diena prasideda nuo pusryčių, toliau seka italų kalbos pamoka, jos vyksta 3 kartus per savaitę.
Tada prasideda treniruotė arba pietūs, priklausomai nuo treniruočių tvarkaraščio. Vėliau turime kelias valandas poilsiui, galime plaukioti baseine, mankštintis sporto salėje. Vakare labai dažnai vyksta susirinkimas, būna analizuojami varžovų žaidimo vaizdo įrašai, tada vakarieniaujame. Po vakarienės važiuojame į miestą.
– Kuo „Lazio“ klubas skiriasi nuo „Bournemouth“, kur pačiam labiau patiko?
– „Lazio“ tikrai labai skiriasi nuo „Bournemouth“. Pirmiausia, jauniems žaidėjams „Lazio“ klube visiškai nerodoma pagarba, kurios reikalauja iš jų pačių. Kalbant apie treniruočių procesą, „Bournemouth“ klube labai daug dėmesio skiriama individualioms treniruotėms, ten per užsiėmimus žaidėjai atlieka po 4–5 atskirus pratimus, tobulinti konkretiems žaidėjo įgūdžiams. „Lazio“ treniruotės labiau komandinės, visi daro vieną ar du pratimus.
– Kaip sekasi bendrauti vietos kalba?
– Itališkai jau suprantu, bet šnekėti dar sunkoka. Prisimenu pirmąsias dienas, kai ką tik atvykau, buvau naujokas, turėjau netikėtai kažkodėl užleisti kambarį pagrindinės komandos žaidėjui, kuriam laikui turėjau kraustytis į viešbutį. Tai buvo labai keistas dalykas, tačiau dabar jau nebenustebčiau, pasitaiko įvairių nesklandumų, prie kurių bėgant laikui įpranti.
Svarbiausi sprendimai – vasarą
– Prisijungęs prie „Lazio“, viename interviu pernai minėjai, kad tai žingsnis atgal, ar dar tebesi tos pačios nuomonės?
– Manau, žaidimo prasme – taip. „Primaveroje“ lygis tikrai geras, tačiau kai rungtyniauji lygoje, kurioje esi vyriausias, tai tikrai tobulėji mažiau, nei žaisdamas vyrų čempionate. Todėl futbolo prasme, manau, tai kol kas dar žingsnis atgal.
– Ar gali stadione stebėti pagrindinės „Lazio“ rungtynes?
– „Lazio“ pagrindinės komandos mačus galime žiūrėti, bet ne kaskart, nes neretai jų rungtynių laikas sutampa su dublerių treniruotėmis ar išvykomis. Bet kai yra galimybė, visada važiuoju.
– Kaip vertini „Primavera“ čempionato lygį, palyginti su Anglijos jaunimo pirmenybėmis, kuriose žaidei atstovaudamas „Bournemouth“?
– Mano akimis, „Primavera“ čempionatas yra vienas stipriausių jaunimo čempionatų Europoje. Man įvairiose peržiūrose, stovyklose teko matyti daug komandų iš skirtingų šalių, bet Italija tikrai geriausia vieta jaunam žaidėjui. Palyginti su Anglija, Italijoje lygis aukštesnis. „Primavera“ – tai aukščiausia Italijos jaunimo lyga futbolininkams iki 19-os metų.
– Kokios kito sezono perspektyvos? Ar yra tikimybė atstovauti pagrindinei „Lazio“ ekipai?
– Su „Lazio“ turiu 2 metų sutartį, bet viskas paaiškės iki vasaros. Su klubo valdžia sutarėme dėl detalių. Yra du variantai: arba jie atnaujins sutartį, arba vasarą teks ieškotis naujo klubo, nes manęs dabartinė sutartis netenkina.
Teko bendrauti su „Lazio“ vyriausiuoju treneriu Simonu Inzagiu, nes treniruojuosi su pagrindine komanda. Manau, pagrindinei ekipai atstovauti galimybės nėra, nes „Lazio“ vartininkų pozicijoje turi tikrai labai stiprių žaidėjų, o treneris S. Inzagis nesirenka vartininko, kuris žaidžia geriau, o pirmenybę teikia patirčiai ir žinomai pavardei.
– Ar ir jaunimo komanda turi atskirą vartininkų trenerį, ar dirba pagrindinės komandos vartininkų specialistas?
– Mūsų „Primavera“ komanda taip pat turi ir vartininkų trenerį, ir fizinio rengimo specialistą bei keturių kineziterapeutų komandą. Italijoje labai rimtai žvelgiama į „Primaveros“ čempionatą.
– Ar „Lazio“ sirgaliai atvyksta pažiūrėti jaunimo komandos rungtynių?
– Jie tikrai domisi, kartais gatvėje mieste atpažįsta, sveikinasi, kalbina. Socialiniuose tinkluose neretai iš sirgalių sulaukiu žinučių. Į rungtynes atvyksta tikrai nemažai žmonių.
– „Lazio“ simbolis – erelis, kuris puikuojasi ir klubo emblemoje, o prieš namų rungtynes komandą ir sirgalius įkvepia erelio skrydis aplink stadioną. Tad kur laikomas tas ypatingas klubo erelis?
– Jį prieš rungtynes atveža į stadioną, prieš mačą paukštį paleidžia beveik nuo stadiono stogo. Jis kelias minutes suka ratus aplink aikštę, pro tribūnas, stebi ir seka apačioje bėgiojantį prižiūrėtoją, kuris rūpinasi paukščiu. Galiausiai erelis nutupia ant specialaus bokštelio, gauna savo paskatinimą ir jo misija baigta, jį išneša ir prasideda rungtynės. Erelis laikomas klubo bazėje, ten jo namai.
