Antradienio naktį Panevėžio ugniagesiai skubėjo į Vasario 16-osios gatvę gesinti respublikinės reikšmės kultūros paveldo statinio. 1919–1932 metais tame pastate veikė meno ir kultūros draugija „Aidas“.
Apie gaisrą specialiosioms tarnyboms pranešė jaunuoliai. Atvykę ugniagesiai pastebėjo iš pastato pastogės rūkstančius dūmus. Sudegė ir buvo nuardyta dalis skardinio stogo konstrukcijų, išdegė palėpė, dvi pirmo ir trys antro aukšto patalpos.
Gaisro priežastys tiriamos. Spėjama, kad ugnis galėjo pasklisti iš nesandarios kietojo kuro krosnies.
Ryte prie apdegusio pastato trypčiojo teatro „Menas“ darbuotojai. Jie atvyko į savo įstaigos nuomojamas patalpas pasiimti spektaklio drabužių.
„Dabar tai viskas… Visi rūbai suversti, supilti vandeniu. O spektaklis jau savaitgalį. Ką reikės daryti? Čia laikėme visus teatro drabužius“, – nuogąstavo „Meno“ darbuotojai.
Jų garderobas tose patalpose nukentėjo jau antrą kartą. Anksčiau drabužiai buvo sulieti trūkus vamzdynui.
Paveldosaugininkų saugomas pastatas priklauso bendrovei „Togilas“ ir Tautodailininkų sąjungos Panevėžio miesto skyriui.
Pastarosios organizacijos vadovas Saulius Kronis „Sekundei“ sakė, kad menininkams priklausančių patalpų ugnis nepalietė. Tačiau vandeniu užlieta parduotuvė, kuriai sąjunga nuomoja savo pastato dalį. Neseniai įsikūrę prekybininkai čia pardavinėja įvairius iš Anglijos atvežtus daiktus.
„Didesnis nuostolis parduotuvei – supiltos jų prekės. Aišku, rūpesčių turėsime ir mes, nes aprūko sienos, teks galvoti, kaip suremontuoti pastato stogą. Mūsų patalpos draustos nebuvo“, – teigė S. Kronis.
Patalpos miesto tautodailininkams apdegusiame pastate priklauso dar nuo praėjusio amžiaus pradžios. Tačiau dabar jomis nesinaudoja. Pasak skyriaus pirmininko, buvo minčių čia įrengti dailės saloną, bet jam išsilaikyti reikėtų nemažai lėšų.
Didesnę žalą gaisras atnešė įmonei „Togilas“. Bet jos vadovas Tomas Grėbliūnas patikino, kad jam tokios problemos – smulkmena, ir daugiau komentuoti nepanoro.
Nuostolis Panevėžio istorijai
Buvusi kultūros draugijos „Aidas“ būstinė nuo 2005 metų yra valstybės saugomas objektas – kaip istorinis, memorialinis Panevėžio inteligentijos palikimas. Jį prižiūri Kultūros paveldo departamentas.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas Benjaminas Pučkis aiškino, kad kultūros paveldo pastatams nėra griežtesnių reikalavimų dėl priešgaisrinės saugos, ir paveldosaugininkai esą dėl to nėra atsakingi.
„Valstybinės priešgaisrinės apsaugos inspektoriai kartą ar du per metus turi apžiūrėti tokius pastatus. Mes saugomus kultūros objektus įvertiname kartą per penkerius metus, bet nestovime šalia jų ir nebudime. Be to, minėtas namas privatus ir turi šeimininkus. Valstybė jo neprivalo nei remontuoti, nei apdrausti“, – „Sekundei“ tvirtino B. Pučkis.
Materialinę žalą, anot jo, patyrė turto savininkai, o valstybei – tai kultūrinis nuostolis. Pašnekovas apgailestavo, kad kadaise buvęs menininkų židinys dabar itin apleistas.
Nuo gaisro, pasak specialisto, nukentėjo ne pirmas Panevėžio istorinis pastatas. Anksčiau degė buvęs konservų fabrikas ir spirito varykla.
