Tėvų egzaminas mokykloms

Panevėžio savivaldybės idėja švietimo tinklą sureguliuoti natūralios atrankos principu apnuogino, ką apie mokyklas mano mokiniai ir jų tėvai. Atsiradus galimybei patiems rinktis mokymo įstaigą, kai kurios gavo smūgį žemiau juostos – pageidaujančiųjų jose mokytis neužtenka nė vienai klasei. Kas laukia Panevėžio mokyklų?

Dėl pernai uždarytos mažiausios Panevėžyje „Nevėžio“ mokyklos daug kritikos sulaukusiems miesto valdantiesiems dabar švietimo tinklo viziją nupiešė tėvai.

Pagal pateiktųjų prašymų į pirmąsias progimnazijų klases skaičių kelioms iš jų jau girdisi pabaigos varpai.

Liūdniausia situacija Skaistakalnio progimnazijoje. Turinti po dvi paralelines klases, mokykla šįkart tesulaukė vos aštuoniolikos būsimųjų pirmokų tėvų prašymų. Klasei sudaryti reikalingi bent 22 mokiniai.

Skaistakalnio progimnazijos direktorius Stanislovas Ambrazaitis neslepia nebeturintis vilčių sulaukti tiek vaikų, kad pavyktų surinkti dvi pirmąsias klases, kaip Savivaldybė sureguliuodavo iki šiol. Direktoriaus nuomone, tėvų pasirinkimą lemia nuo pačios mokyklos nepriklausantys veiksniai.

„Dirbame su darželiais, jų vaikai lankosi pas mus, susitinkame su tėvais, mūsų mokytojų kvalifikacija ne prastesnė nei kitų miesto mokyklų. Stabdžio tarsi neturėtų būti, bet tėvai suranda visokių priežasčių rinktis kitą. Mokykla yra socialiai sudėtingame mikrorajone. Čia daug socialinių būstų. Kam nors gal nepatinka, kad pas mus mokosi romų vaikų“, – „Sekundei“ teigė S. Ambrazaitis.

Direktorius pripažįsta, kad Savivaldybės noras švietimo tinklą sureguliuoti tėvų rankomis Skaistakalnio mokyklai prognozuoja liūdną ateitį.

„Žinoma, jeigu liks tik po vieną klasę, mokyklą išlaikyti bus labai brangu. Faktas, kad reikės uždaryti“, – atvirai sakė S. Ambrazaitis.

Pasirinkimas lemtingas

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai perspėja, kad menkos būsimųjų pirmokų gretos Skaistakalnio mokyklai iš tiesų siunčia rimtą signalą. Juolab, kad norinčiųjų patekti į netoliese esančią „Žemynos“ progimnaziją keturis kartus daugiau. Ji jau užsitikrino 75-is būsimuosius pirmokus.

„Mokyklai vien tik konstatuoti, kad įsikūrusi specifinėje aplinkoje, nepakanka. Kažkodėl iš to mikrorajono nemaža dalis mokinių ateina į „Žemyną“, – teigia Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.

Vis dėlto Skaistakalnio progimnazijos situaciją švietimo specialistų nenustebino – šios mokyklos tendencijos labai panašios į pernai uždarytosios „Nevėžio“ progimnazijos, pastaraisiais metais tesurinkdavusios vos po vieną pirmokų klasę.

Pagal pateiktųjų prašymų į pirmąsias klases skaičių antroji nuo galo yra „Aušros“ progimnazija. Į ją leisti savo pirmaklasį kol kas pareiškė norą 38 tėvai.

„Nėra optimistiškas skaičius, bet dvi klases turinti mokykla dar gali gyventi“, – sako E. Kuchalskis.

Panevėžio progimnazijų sąraše populiariausios pozicijų nebe pirmus metus neužleidžia miesto centre veikianti „Vilties“ mokykla. Į jos pirmąsias klases pateikta jau 101 prašymas. Antrąją pagal populiarumą Pradinę mokyklą pageidauja lankyti 80 būsimųjų pirmokų.

Kaltina sukurta opinija

Iš šešių mieste veikiančių gimnazijų liūdniausia padėtis Vytauto Žemkalnio gimnazijos. Gilias tradicijas turinčią, 116-us metus skaičiuojančią mokyklą pasirinko tik 32 būsimieji gimnazistai, nors šiais metais V. Žemkalnio gimnaziją baigs net šešios abiturientų klasės. Ir tai pirmas kartas, kai ši gimnazija atsiduria sąrašo gale.

E. Kuchalskis pripažino, kad tokia tendencija kiek netikėta.

Suteikta laisvė pasirinkti mokyklą V. Žemkalnio gimnazijos direktorių Artūrą Totilą piktina. Vadovas įsitikinęs, kad bandydama liberalizuoti mokinių priėmimą Savivaldybė netgi nusižengia įstatymams. Kad į vienas mokyklas mokiniai plūsta, o kitoms tenka juos graibstyti, A. Totilo nuomone, labiausiai lemia ne ugdymo kokybė, o sukurta opinija.

„Mokinių priėmimo liberalizavimas – tai mokyklų pasirinkimas vadovaujantis gandais.“

A. Totilas

„Mokinių priėmimo liberalizavimas – tai mokyklų pasirinkimas vadovaujantis gandais. Kažkas pasako, kuri mokykla gera, kuri bloga. Bet mokytojų kvalifikacija visur vienoda, ugdymo programos tos pačios, tradicijos skirtingos. Niekur nėra pasaulyje tokio dalyko, kaip švietimo liberalizavimas“, – pareiškė A. Totilas.

Į populiariausias veržiasi šimtai

Nors pateiktųjų prašymų V. Žemkalnio gimnazijai kol kas neužtektų nė porai pirmųjų klasių sukomplektuoti, A. Totilas nusiteikęs optimistiškai. Direktorius neabejoja sulaukti tiek mokinių, kad pakaktų net keturioms.

V. Žemkalnio gimnazijos gelbėjimosi ratas – daugiau, nei galėtų priimti, prašymų sulaukusios kitos miesto mokyklos.

Švietimo specialistai jau pernai pastebėjo tendenciją, kad Panevėžyje daugiausia yra norinčiųjų patekti į Juozo Miltinio gimnaziją. Šioji ir šįmet išlaikė lyderės pozicijas. Į pirmąsias klases J. Miltinio gimnazija sulaukė 210 prašymų, o tai yra kone septyniskart daugiau nei V. Žemkalnio.

Antroji pagal populiarumą – 5-oji gimnazija – jau užsitikrino 179 mokinius pirmosiose klasėse, J. Balčikonio gimnazija – 172.

Nors Savivaldybė šiais metais pirmą kartą klasių komplektus mokykloms skirtys pagal gautus prašymus, vis dėlto populiariosios neturės galimybės priimti visų į jas besiveržiančiųjų. Savivaldybė joms nustačiusi „lubas“ – gimnazijose pirmųjų klasių negalės būti daugiau nei šešios, tai yra 180 mokinių, progimnazijose – ne daugiau kaip keturios (96 mokiniai).

Kad klasių skaičius mokyklose turėtų būti šiek tiek reguliuojamas, pritaria ir J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys. Šįmet gimnazija išleis 7-ias abiturientų klases. Direktorius sako, kad toks būrys gimnazistų yra per didelis.

„Fiziškai mokykla pajėgtų ir toliau išlaikyti po septynias paraleles klases, bet galvojant apie optimalias darbo ir mokymosi sąlygas, manau, nustatytas šešių klasių komplektas yra optimalus variantas“, – įvertino V. Raišys.

„Lubos“ – tik pusiaukelė

Nors vadinamosios lubos yra išsigelbėjimas nepaklausioms ir kitų mokyklų sąskaita mokiniais pasipildysiančioms gimnazijoms bei progimnazijoms, ateityje Savivaldybė svarsto atsisakyti net ir tokio reguliavimo. Planuota jau šiemet visiškai liberalizuoti priėmimo tvarką – leisti mokykloms priimti tiek vaikų, kiek yra į jas norinčiųjų. Tokio drastiško ir kai kurioms ugdymo įstaigoms lemtingo varianto Savivaldybė neišdrįso patvirtinti.

Vis dėlto E. Kuchalskis neslepia, kad mokinių skaičių mokyklose sureguliuojančios „lubos“ iš tiesų tėra pusiaukelė. Anot jo, prioritetas turėtų būti ne mokyklų, o tėvų poreikiai ir pageidavimai.

„Neuždėjus „lubų“ švietimo tinklo išgryninimas būtų spartesnis ir greičiau pasimatytų permainos“, – pripažįsta Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus atstovas.

Nors Savivaldybė mokykloms pagal gautųjų prašymų skaičių klasių komplektus skirstys jau kovą, mokinių priėmimas tęsis iki pat naujų mokslo metų. Tačiau, anot E. Kuchalskio, situacija nebeturėtų labai keistis. Švietimo ir jaunimo reiklaų skyrius skaičiuoja, kad prašymų į gimnazijų ir progimnazijų pirmąsias klases dar nėra pateikę maždaug po 40 mokinių.

Faktai

Demografinės Panevėžio tendencijos mokykloms vilčių neteikia. Šiuo metu Aukštaitijos sostinės bendrojo lavinimo mokyklas lanko 10563 mokiniai – net perpus mažiau nei 2005-aisiais.

Po ilgos pertraukos šiais metais mokslo metais pirmą kartą padaugėjo vaikų pirmosiose klasėse – priimtas 981 pirmokas, o tai 141 daugiau nei prieš metus. Tačiau 2008–2009 m. Panevėžiui buvo išskirtiniai padidėjusio gimstamumo metai. Vėliau, stojus ekonominei krizei, gimstamumas vėl krito.