
Panevėžio savivaldybės idėja švietimo tinklą sureguliuoti natūralios atrankos principu apnuogino, ką apie mokyklas mano mokiniai ir jų tėvai. Atsiradus galimybei patiems rinktis mokymo įstaigą, kai kurios gavo smūgį žemiau juostos – pageidaujančiųjų jose mokytis neužtenka nė vienai klasei. Kas laukia Panevėžio mokyklų?
Dėl pernai uždarytos mažiausios Panevėžyje „Nevėžio“ mokyklos daug kritikos sulaukusiems miesto valdantiesiems dabar švietimo tinklo viziją nupiešė tėvai.
Pagal pateiktųjų prašymų į pirmąsias progimnazijų klases skaičių kelioms iš jų jau girdisi pabaigos varpai.
Liūdniausia situacija Skaistakalnio progimnazijoje. Turinti po dvi paralelines klases, mokykla šįkart tesulaukė vos aštuoniolikos būsimųjų pirmokų tėvų prašymų. Klasei sudaryti reikalingi bent 22 mokiniai.
Skaistakalnio progimnazijos direktorius Stanislovas Ambrazaitis neslepia nebeturintis vilčių sulaukti tiek vaikų, kad pavyktų surinkti dvi pirmąsias klases, kaip Savivaldybė sureguliuodavo iki šiol. Direktoriaus nuomone, tėvų pasirinkimą lemia nuo pačios mokyklos nepriklausantys veiksniai.
„Dirbame su darželiais, jų vaikai lankosi pas mus, susitinkame su tėvais, mūsų mokytojų kvalifikacija ne prastesnė nei kitų miesto mokyklų. Stabdžio tarsi neturėtų būti, bet tėvai suranda visokių priežasčių rinktis kitą. Mokykla yra socialiai sudėtingame mikrorajone. Čia daug socialinių būstų. Kam nors gal nepatinka, kad pas mus mokosi romų vaikų“, – „Sekundei“ teigė S. Ambrazaitis.
Direktorius pripažįsta, kad Savivaldybės noras švietimo tinklą sureguliuoti tėvų rankomis Skaistakalnio mokyklai prognozuoja liūdną ateitį.
„Žinoma, jeigu liks tik po vieną klasę, mokyklą išlaikyti bus labai brangu. Faktas, kad reikės uždaryti“, – atvirai sakė S. Ambrazaitis.
Pasirinkimas lemtingas
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai perspėja, kad menkos būsimųjų pirmokų gretos Skaistakalnio mokyklai iš tiesų siunčia rimtą signalą. Juolab, kad norinčiųjų patekti į netoliese esančią „Žemynos“ progimnaziją keturis kartus daugiau. Ji jau užsitikrino 75-is būsimuosius pirmokus.
„Mokyklai vien tik konstatuoti, kad įsikūrusi specifinėje aplinkoje, nepakanka. Kažkodėl iš to mikrorajono nemaža dalis mokinių ateina į „Žemyną“, – teigia Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.
Vis dėlto Skaistakalnio progimnazijos situaciją švietimo specialistų nenustebino – šios mokyklos tendencijos labai panašios į pernai uždarytosios „Nevėžio“ progimnazijos, pastaraisiais metais tesurinkdavusios vos po vieną pirmokų klasę.
Pagal pateiktųjų prašymų į pirmąsias klases skaičių antroji nuo galo yra „Aušros“ progimnazija. Į ją leisti savo pirmaklasį kol kas pareiškė norą 38 tėvai.
„Nėra optimistiškas skaičius, bet dvi klases turinti mokykla dar gali gyventi“, – sako E. Kuchalskis.
Panevėžio progimnazijų sąraše populiariausios pozicijų nebe pirmus metus neužleidžia miesto centre veikianti „Vilties“ mokykla. Į jos pirmąsias klases pateikta jau 101 prašymas. Antrąją pagal populiarumą Pradinę mokyklą pageidauja lankyti 80 būsimųjų pirmokų.
Kaltina sukurta opinija
Iš šešių mieste veikiančių gimnazijų liūdniausia padėtis Vytauto Žemkalnio gimnazijos. Gilias tradicijas turinčią, 116-us metus skaičiuojančią mokyklą pasirinko tik 32 būsimieji gimnazistai, nors šiais metais V. Žemkalnio gimnaziją baigs net šešios abiturientų klasės. Ir tai pirmas kartas, kai ši gimnazija atsiduria sąrašo gale.
E. Kuchalskis pripažino, kad tokia tendencija kiek netikėta.
Suteikta laisvė pasirinkti mokyklą V. Žemkalnio gimnazijos direktorių Artūrą Totilą piktina. Vadovas įsitikinęs, kad bandydama liberalizuoti mokinių priėmimą Savivaldybė netgi nusižengia įstatymams. Kad į vienas mokyklas mokiniai plūsta, o kitoms tenka juos graibstyti, A. Totilo nuomone, labiausiai lemia ne ugdymo kokybė, o sukurta opinija.
„Mokinių priėmimo liberalizavimas – tai mokyklų pasirinkimas vadovaujantis gandais.“
A. Totilas
„Mokinių priėmimo liberalizavimas – tai mokyklų pasirinkimas vadovaujantis gandais. Kažkas pasako, kuri mokykla gera, kuri bloga. Bet mokytojų kvalifikacija visur vienoda, ugdymo programos tos pačios, tradicijos skirtingos. Niekur nėra pasaulyje tokio dalyko, kaip švietimo liberalizavimas“, – pareiškė A. Totilas.
Į populiariausias veržiasi šimtai
Nors pateiktųjų prašymų V. Žemkalnio gimnazijai kol kas neužtektų nė porai pirmųjų klasių sukomplektuoti, A. Totilas nusiteikęs optimistiškai. Direktorius neabejoja sulaukti tiek mokinių, kad pakaktų net keturioms.
V. Žemkalnio gimnazijos gelbėjimosi ratas – daugiau, nei galėtų priimti, prašymų sulaukusios kitos miesto mokyklos.
Švietimo specialistai jau pernai pastebėjo tendenciją, kad Panevėžyje daugiausia yra norinčiųjų patekti į Juozo Miltinio gimnaziją. Šioji ir šįmet išlaikė lyderės pozicijas. Į pirmąsias klases J. Miltinio gimnazija sulaukė 210 prašymų, o tai yra kone septyniskart daugiau nei V. Žemkalnio.
Antroji pagal populiarumą – 5-oji gimnazija – jau užsitikrino 179 mokinius pirmosiose klasėse, J. Balčikonio gimnazija – 172.
Nors Savivaldybė šiais metais pirmą kartą klasių komplektus mokykloms skirtys pagal gautus prašymus, vis dėlto populiariosios neturės galimybės priimti visų į jas besiveržiančiųjų. Savivaldybė joms nustačiusi „lubas“ – gimnazijose pirmųjų klasių negalės būti daugiau nei šešios, tai yra 180 mokinių, progimnazijose – ne daugiau kaip keturios (96 mokiniai).
Kad klasių skaičius mokyklose turėtų būti šiek tiek reguliuojamas, pritaria ir J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys. Šįmet gimnazija išleis 7-ias abiturientų klases. Direktorius sako, kad toks būrys gimnazistų yra per didelis.

„Fiziškai mokykla pajėgtų ir toliau išlaikyti po septynias paraleles klases, bet galvojant apie optimalias darbo ir mokymosi sąlygas, manau, nustatytas šešių klasių komplektas yra optimalus variantas“, – įvertino V. Raišys.
„Lubos“ – tik pusiaukelė
Nors vadinamosios lubos yra išsigelbėjimas nepaklausioms ir kitų mokyklų sąskaita mokiniais pasipildysiančioms gimnazijoms bei progimnazijoms, ateityje Savivaldybė svarsto atsisakyti net ir tokio reguliavimo. Planuota jau šiemet visiškai liberalizuoti priėmimo tvarką – leisti mokykloms priimti tiek vaikų, kiek yra į jas norinčiųjų. Tokio drastiško ir kai kurioms ugdymo įstaigoms lemtingo varianto Savivaldybė neišdrįso patvirtinti.
Vis dėlto E. Kuchalskis neslepia, kad mokinių skaičių mokyklose sureguliuojančios „lubos“ iš tiesų tėra pusiaukelė. Anot jo, prioritetas turėtų būti ne mokyklų, o tėvų poreikiai ir pageidavimai.
„Neuždėjus „lubų“ švietimo tinklo išgryninimas būtų spartesnis ir greičiau pasimatytų permainos“, – pripažįsta Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus atstovas.
Nors Savivaldybė mokykloms pagal gautųjų prašymų skaičių klasių komplektus skirstys jau kovą, mokinių priėmimas tęsis iki pat naujų mokslo metų. Tačiau, anot E. Kuchalskio, situacija nebeturėtų labai keistis. Švietimo ir jaunimo reiklaų skyrius skaičiuoja, kad prašymų į gimnazijų ir progimnazijų pirmąsias klases dar nėra pateikę maždaug po 40 mokinių.
Faktai
Demografinės Panevėžio tendencijos mokykloms vilčių neteikia. Šiuo metu Aukštaitijos sostinės bendrojo lavinimo mokyklas lanko 10563 mokiniai – net perpus mažiau nei 2005-aisiais.
Po ilgos pertraukos šiais metais mokslo metais pirmą kartą padaugėjo vaikų pirmosiose klasėse – priimtas 981 pirmokas, o tai 141 daugiau nei prieš metus. Tačiau 2008–2009 m. Panevėžiui buvo išskirtiniai padidėjusio gimstamumo metai. Vėliau, stojus ekonominei krizei, gimstamumas vėl krito.



Tegul valdžia nesikiša, o leidžia patiems rinktis mokyklas ir bus aišku kaip du kart du, kurios nebereikalingos. Taisykles turi diktuoti tėvai, o ne dėl savo darbo vietų suinteresuoti pedagogai.
reiktų suprasti, jog Panevėžyje po kokių 10 metų reiks gal poros mokyklų. Prieš pradedant visokias pertvarkas reklamuoti, reiktų pasakyti žmonėms graudžią teisybę – miestas miršta, išvažiuoja. Pensininkams mokyklos nereikalingos. Bet… Tada reikės pasakyti, jog ir Savivaldybėje pusės nereikia. O dabar visi Kartu, kaip gi čia bus? 🙂 O bus taip – 20 tūkst. gyventojų, kuriems užteks soc.skyriaus Savivaldybėje iš 5 žmonių. Nes pašalpas skirstyti gali ir kompiuterinė programa.
Mudu su vyru baigėme Balčikonio gimnaziją. Skatinam ir savo sūnų aštuntoką rinktis šią mokyklą. „Bet ten reikia mokytis”, – sako sūnus. Jo žodžiai mus pribloškė. Pradėjom kalbėtis, klausinėti, kur eis mokytis jo bendraklasiai. Viskas kaip ant delno – gabiausi, ambicingi – į Balčikonio gimnaziją, šiek tiek silpnesni – į 5 -ąją, vidutiniokai – į Miltinio gimnaziją. Apie kitas gimnazijas jie net nekalba. Tai gal tų trijų ir užtektų?
Dėl gimnazijų populiarumo neturiu ryškios nuomonės. Aišku, juokingi Žemkalnio gimnazijos direktoriaus argumentai dėl jų mokyklos populiarumo. Mokytojų kategorijos gal ir vienodos daugumoje mokyklų, bet darbas labai skirtingas. Dėl progimnazijų – tikrai įdomi situacija. Muzikos ir dailės mokyklas iškelkit į kitą vietą – visas „Vilties” populiarumas dings. Tėvams visų svarbiausia patogumas, jei nori, kad vaikas po pamokų dar kažko mokytųsi.
„Mokytojų kategorijos gal ir vienodos daugumoje mokyklų, bet darbas labai skirtingas.” ir „Sveikiname Dominyką Vaitekūnaitę (IIIb klasė), Tomą Janeliūną (IVh klasė)
Panevėžio miesto mokinių chemijos olimpiadoje iškovojus III vietą.”(http://zemkalniogimnazija.lt/)
Švietimo sistema turi būti viską apimanti. Vienas esminių jos principų – tame pačiame kvartale gyvenantys vaikai mokosi toje pačioje klasėje, toje pačioje mokykloje. Suomijos švietimo sistema yra orientuota į lygybę. Ji paremta idėja, kad kiekvienas vaikas turi gauti galimybę tobulėti ir išpildyti savo potencialą, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. O kas darosi mūsų mieste? Čia nėra švietimo liberalizavimas, jeigu leidžiama visoms mokykloms rinkti po 4 pirmas klases, kai tuo tarpu aišku, kad nėra tiek būsimų pirmokų. Taip pat reiktų pasakyti, kad į Mikalausko menų gimnaziją ir Paltaroko gimnaziją irgi iš mūsų miesto vaikai eina. Tai visiškai aišku, juk miesto švietimo politika paprasta ir aiški – uždaryti mokyklas. Ar miestui nėra prabanga laikyti dvi mokyklas po vienu stogu, mokyklas, kurios neturi higienos paso, o Paltaroko ilgoji gimnazija? Vienus išlaikyti pinigų turi, o kitus – ne. Čia labai panašu į dvigubus standartus. Manau, kad kiekvienam vaikui svarbu, jog mokykla būtų pasiekiama lengvai ir pačiam. Juk taip ugdomi savarankiškumo įgūdžiai, kyla pasitikėjimas savimi, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai keliaujant į mokyklą ar namus su klasės draugu. Suomijoje yra skiriama daugiau pinigų mokykloms, kurios yra įsikūrusios daugiau iššūkių keliančiuose rajonuose. Jie suvokia, kad socialinė-ekonominė aplinka, iš kurios į mokyklą ateina vaikas, daro didelę įtaką jo gebėjimui gerai pasirodyti ir tobulėti mokykloje. Todėl kai kurioms mokykloms skiriame papildomų resursų, kad jos galėtų samdyti daugiau mokytojų ar kitaip pagerinti mokymo procesą. Straipsnyje Skaistakalnio pagrindinės mokyklos vadovas įvardina socialiai jautrų rajoną, romų tautybės vaikus. Tai valdžiai turėtų būti signalas, kad reikia daugiau skirti pinigų ir dėmesio šiai mokyklai. Mokykla yra renovuota, labai graži, turi nuostabiai gražią ir jaukią aktų salę, sporto salę, valgykloje maistas visada gaminamas tai dienai, visos klasės moderniai įrengtos, jose taip pat jauku, poilsio zonos, vaikų užimtumas. Tik įėjus į mokyklą yra jauku ir gera. Labai gaila, kad mero ir miesto politikų formuojama švietimo politika žlugdo kuriamą grožį ir gėrį. Teko išgirsti miesto mero nuomonę apie tai, kad jam ir jo miestui išsilavinusių žmonių nereikia, reikia, bent ką sugebančių dirbti.
O čia laimės akimirkos:
https://www.youtube.com/watch?v=63YeSao15uo
https://www.youtube.com/watch?time_continue=2&v=uwfeJsiaREg
https://www.youtube.com/watch?time_continue=1&v=0_OR4NNDVbg