Šių metų tarptautinis festivalis „Panevėžio literatūrinėje žiema“, kurį rengia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, sukvietė pasaulinio garso įžymybes, Lietuvos poetų elitą.
„Literatūrinės žiemos“ laureatai D. Gintalas, E. Drungytė, G. Kazlauskaitė. T.Šiaudinio nuotr.
Per dvi dienas čia praūžė milžiniškas poezijos ir eseistikos srautas. Buvo skaitoma naujausia kūryba, vyko diskusijos, įdomūs pokalbiai, mezgėsi naujos pažintys. Šis renginys visada sukviečia galybę poetų, eseistų, vertėjų, leidėjų, menininkų, o šįmet jų čia atvyko beveik šimtas.
„Panevėžio literatūrinė žiema 2016“ startavo pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus piešinių parodos „Šaknys ir šakos“ atidarymu. Ekspozicijoje – visa piešinio istorija: nuo pat 1971 metais dailininko sukurtų darbų iki pastarųjų metų kūrinių. Išleistą stilingą parodos katalogą galima įsigyti bibliotekoje.
Menininkas į šią parodą atrinko tuos darbus, kurie tarsi įamžina laiką ir vietas, kurie geriausiai perteikia jo piešinio raidą. Simboliškas ir parodos pavadinimas, nes dailininko šaknys Panevėžio krašte, o jo kūrybos šakos pasiekia tolimiausias pasaulio šalis. Neseniai S. Eidrigevičius grįžo iš Japonijos ir Meksikos. Bibliotekai jis parvežė dovanų – naujų leidinių, ir jais papildė čia saugomą savo asmeninį archyvą.
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas sakė, kad ši paroda graži ateities planų įžanga – mieste ketinama įkurti S. Eidrigevičiaus menų centrą. Bibliotekos direktorė Rima Maselytė ragino atidžiai įsižiūrėti į dailininko darbus ir įspėti juose užkoduotas paslaptis.
Festivalio garbės svečias S. Eidrigevičius ne tik atidarė įspūdingą parodą, bet ir dalyvavo skaitymų maratone. Jis skaitė ištraukas iš savo knygos „Giedanti gaidžio galva“, kuri įtraukta į Metų knygų rinkimų geriausių poezijos knygų penketuką, dalijosi gyvenimo išminties pamokomis su jaunaisiais festivalio kūrėjais. Galimybe pabendrauti su iškiliu menininku džiaugėsi į festivalį atvykęs Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jis „Panevėžio literatūrinę žiemą 2016“ pavadino siautulinga, o gražią poezijos festivalio tradiciją – tikra legenda, be kurios nebeįsivaizduojamas Panevėžys.
Surengtas su meile ir įkvėpimu
„Šis festivalis – nuostabi galimybė pabendrauti, susitikti su savo draugais, bičiuliais. Čia kuriama labai jauki, šilta atmosfera, todėl jautiesi kaip namuose. Poetams ši vieta – kaip namai, į kuriuos jie su didžiuliu malonumu atvyksta“, – teigė šio festivalio Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas Dainius Gintalas.
„Ši literatūrinė žiemą išsiskiria iš kitų panašių renginių meile ir įkvėpimu. Matyti, kad šį festivalį rengia mylintys pačią poeziją ir poetus žmonės. Tai nėra šiaip padarytas projektas. Čia vyksta tikras veiksmas“, – sakė rašytoja Sara Poisson.
Kūrėjai ne kartą dėkojo bibliotekos direktorei Rimai Maselytei, darbuotojams, savanoriams, festivalio įkvėpėjai ir jo sielai, kultūrinės veiklos vadybininkei poetei Elvyrai Pažemeckaitei, visur suspėjančiai Renginių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovei Gretai Ratkutei, poetei Solveigai Ska, dirbančiai kaip savanorė, ir visam bibliotekos kolektyvui.
E. Pažemeckaitė sakė, kad šis festivalis esąs tarsi jos vaikas, gimęs 1998 metais ir nepaprastai mylimas. Jo atsiradimą lėmė draugystė su to meto jaunaisiais poetais Benediktu Januševičiumi, Alvydu Šlepiku, Aidu Marčėnu, Dainiumi Gintalu, Gyčiu Norvilu, kurie tada atrado Panevėžį, o dabar jau yra žymūs žodžio meistrai, svarių premijų laureatai. Į festivalio veiklą nuo pat pradžių įsijungė Vladas Braziūnas, Kęstutis Navakas, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Gintaras Patackas.
„Aš gyvenu tarp dviejų polių: poezijos, kuri yra vienaskaita, nes ją kurdama būnu vienišė, ir festivalio, kuris yra daugiskaita, nes jį kurti padeda daug žmonių, didelė komanda. Visas bibliotekos kolektyvas – kaip didžiulis orkestras, kurio kiekvienas narys per festivalį atlieka savo partiją. Manau, kad šis festivalis buvo geriausiai sugrotas. Be pagalbininkų, rėmėjų, savanorių jis negalėtų gyvuoti, augti, tobulėti. „Panevėžio literatūrinės žiemos“ varomoji jėga yra meilė“, – kalbėjo E. Pažemeckaitė. Jai „Panevėžio literatūrinė žiema“ šiais metais pelnė Metų panevėžietės titulą.
Pajusti poezijos pulsą
Skaitymai – viena svarbiausių ir daugiausia festivalio programos užimanti dalis. Klausytojams buvo įdomu išgirsti visos plejados žymiausių Lietuvos poetų kūrybą, atrasti naujus autorius ir, be abejonės, susipažinti su šių metų festivalio literatūrinių asmenybių iš užsienio, kurie Panevėžyje lankėsi pirmą kartą, poezija.
Rašytojas, poetas, žurnalistas, vertėjas, italų kultūros žinovas Jaroslavas Mikolajevskis iš Lenkijos sakė: „Poezija yra tai, kas dažniausiai prasideda kairėje, bet nebūtinai baigiasi dešinėje. Poezija yra benamė kalba. Būna tokių situacijų, kai negaliu rašyti romano, pasakos, straipsnio, tada atsiveria poezijos kalba, kuri iš esmės yra kitokia.“
Maskvietė poetė, vertėja Ana Gerasimova pirmiausia pristatė Henriko Radausko poezijos vertimus į rusų kalbą, naują šiam poetui skirtą lietuvių ir rusų kalbomis išleistą knygą „Ugnim ant debesų“, kurioje spausdinama daug dokumentinės medžiagos. Venecijos tarptautinio poezijos festivalio direktorius, poetas Maurilijus de Migelis Lapuentė savo poeziją, norėdamas pabrėžti jos muzikalumą, skaitė pritardamas gitara. Tarp Kijevo ir Vilniaus migruojantis ukrainiečių poetas Vladislavas Žurba pasidžiaugė, kad šiame festivalyje išgirdęs savo mėgstamiausių lietuvių poetų kūrybą, o pats teigė rašąs klasikinei artimesnę poeziją.
Susipažino su miestu
„Panevėžio literatūrinės žiemos“ unikalumas – tarmiški skaitymai, tokių neturi kiti literatūros festivaliai Lietuvoje. Kaip sakė nuolatinis šių skaitymų moderatorius, Nacionalinės premijos laureatas, poetas Vladas Braziūnas, jį patį stebina tai, kad kasmet tie pašnekėjimai būna labai gyvi, kad iš kolegų sulaukia tokių atsivėrimų, nors neįtaria, jog „jų dūšeloje kažkas panašaus rusena“. Šių metų skaitymų atradimas buvo S. Eidrigevičiaus knyga „Giedanti gaidžio galva“, kurią autorius sakė tobulinęs dvejus metus, nes ji labai brangi jo širdžiai.
„Panevėžio literatūrinėje žiemoje“ veikė knygų mugė, kurioje kelios leidyklos ir pati G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pristatė savo leidinius. Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė atvežė „Literatūrinės Panevėžio žiemos“ antspaudą, kad įsigiję knygų žmonės galėtų jas iškart ir pažymėti.
Kai kurie festivalio dalyviai, pirmąkart viešintys Panevėžyje, džiaugėsi nors iš dalies susipažinę su miestu, atradę įdomių erdvių. Panevėžio dailės galerijoje buvo pristatyta paroda „Portretai pagal M. M. eiles“. Joje fotomenininkas Stasys Povilaitis eksponuoja 40 festivalio dalyvių portretų.
Premijos ir prizai
Iškilmingame baigiamajame tarptautinio festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema 2016“ vakare buvo įteiktos svarbiausios premijos, išdalyti prizai ir apdovanojimai. Vakarą žaismingai vedė Alvydas Šlepikas ir Olita Dautartaitė.
Julijono Lindės-Dobilo premija skirta poetui Dainiui Gintalui už poezijos karštį eilėraščių knygoje „Adatos“. Premiją finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.
Elenos Mezginaitės premija apdovanota Erika Drungytė už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“. Premiją finansavo Lietuvos kultūros tarybos fondas.
Panevėžio miesto savivaldybės Mero premija paskirta Giedrei Kazlauskaitei už eilėraščių knygą „Singerstraum“. Premijos steigėjas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Specialiu prizu poetę apdovanojo festivalis „Vilnonės dienos“.
„Poetė Elena Mezginaitė buvo nepelnytai mažai pastebėta, kol buvo gyva. Gražu, kad dabar yra jos premija, o festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“ yra išskirtinis savo nuoširdumu, mažųjų ir kukliųjų pamatymu, moterų kūrybos įvertinimu“, – kalbėjo E. Drungytė.
„Svarbu, kad per premiją tavo knyga gauna kokį nors atgarsį. Ji jau yra pastebėta ir gali būti skaitomesnė. Kadangi mano poetika yra kitoniška, tai svarbu, kad įvertinama kitokia poezija, kitoks naratyvas. Premija yra ir finansinis įvertinimas, dovana mano šeimai“, – sakė Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas D. Gintalas.
Premija „Literatūrinė Jono Meko skrybėlė“ skirta poetui Alvydui Katinui. „Literatūrinės žiemos Riterio rožės“ prizu apdovanota poetė Ramutė Skučaitė, „Literatūrinės lapės“ prizais – poetė Daiva Molytė-Lukauskienė ir poetė Solveiga Ska.
Prizą „Žalvarinė ranka-segtuvas“ pelnė profesorė, eseistė Jūratė Baranova, prizą „Filosofiškai literatūrinis šalis“ – poetas Aivaras Veikniys. „Literatūrinį obuolį“ gavo poetė Elena Karnauskaitė.
Specialiais prizais apdovanoti dailininkas, poetas Stasys Eidrigevičius, poetas Donatas Petrošius, aktorė Olita Dautartaitė, žurnalistė Gražina Petrošienė, poetai Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Gintaras Patackas, poetas Mantas Balakauskas.
Apdovanoti anoniminio eilėraščio konkursų: rimto „Mano pirmasis kūrybinis blyksnis“ laimėtojai Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Viktoras Gulbinas ir nerimto „Ar įspūdingai aš kenčiu?“ laimėtojas Alvydas Katinas.
Jaunųjų literatų prizais apdovanotos Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivė Kotryna Kraptavičiūtė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos moksleivė Mūza Olimpija Svetickaitė, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleivė Austėja Zaveckaitė.
Virginija JANUŠEVIČIENĖ
T. Šiaudinio nuotr.
