Pastarieji metai Europoje buvo kaip lakmuso popierėlis, parodęs, kad Senasis žemynas nebėra saugiausia vieta gyventi. Islamo vardu besidangstantys radikalūs kovotojai, sėdami mirtį ir nešdami chaosą, savo purvinais batais peržengė ir Europos slenkstį. Tad kova su terorizmu tampa svarbiausiu prioritetu ir iššūkiu.
Per visus nepriklausomybės metus Lietuva nebuvo susidūrusi su grėsmėmis kaip kitos valstybės, kad tektų panaudoti visus šalies ir karinius pajėgumus, tad ar mūsų šalis yra pasirengusi susidoroti su galimais terorizmo iššūkiais, galima numanyti tik teoriškai.
Tarptautinis terorizmas istoriškai nėra naujas reiškinys, tačiau dar niekada jis nebuvo taip arti Lietuvos. Saugumo ekspertai ir atitinkamos institucijos ramina, kad terorizmo grėsmė Lietuvai yra minimali, tačiau prarasti budrumo negalima, ypač dabar, kai Lietuva bando įvykdyti savo pažadą Europos Komisijai integruoti per tūkstantį pabėgėlių.
Nereikėtų pamiršti ir kaimynės Rusijos, vykdančios intensyvų informacinį karą prieš Baltijos šalis.
Kaip teigė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas daktaras Mindaugas Puidokas, saugumo situacija visoje Europos Sąjungoje tokia, kad prognozuoti vienas ar kitas grėsmes nėra paprasta. Žinoma, didžiausia teroristinių išpuolių tikimybė yra tose šalyse, kurios aktyviai dalyvauja karinėse operacijose prieš „Daesh“ arba kitaip vadinamą islamo valstybę: Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, kai kuriose Skandinavijos šalyse.
„Didžiausia grėsmė tapti teroristų taikiniu kyla toms šalims, kurios prisijungusios prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose. Lietuva neturi nei savo karinės aviacijos, kad galėtų bombarduoti karinius taikinius, nei kitų karinių pajėgumų, tad mūsų šalis tarp tų didžiausios rizikos šalių nepatenka. Tačiau situacija gali bet kada pasikeisti, pavyzdžiui, jei kiltų naujų teroro išpuolių banga kitose Europos šalyse. Tuomet JAV ir kitos Vakarų šalys gali vis dėlto ryžtis rimtai karinei operacijai, įtraukiant visas NATO nares ir naudojant sausumos pajėgas“, – „Sekundei“ teigė M. Puidokas.
Kauno technologijos universiteto docentas, politologas ir saugumo ekspertas M. Puidokas ramina, kad kol kas Lietuvoje terorizmo grėsmė minimali, tačiau Europoje šiuo metu tokia situacija, kad ką nors prognozuoti per daug sudėtinga.
Tad į savo šalies saugumą nereikėtų žiūrėti atsainiai. Atvirkščiai, reikėtų ruoštis atremti galimas grėsmes. Pasak saugumo eksperto, Lietuva privalo įdėti daugiau kryptingo darbo: tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Krašto apsaugos, tiek Vidaus reikalų ministerijos ir specialūs jų padaliniai, tiek sienos apsauga turėtų būti sujungti į glaudžią sistemą ir apmąstyti galimas ekstremalias situacijas bei kaip joms reikėtų pasirengti. Nors tai padaryti, nežinant, kokie iššūkiai laukia, gana sudėtinga ir prilygsta kone būrimui iš tirščių, visgi namų darbus privalu atlikti.
„Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva gyveno gana ramų laikotarpį ir tokių situacijų, kad reikėtų įjungti didžiules valstybės ar karines pajėgas suvaldyti vienai ar kitai krizei, nebuvo. Natūralu, kad ir tokioms situacijoms pasiruošti gana sudėtinga. Tad pagrindinis uždavinys – pasirūpinti, jog saugumo tarnybos gautų tinkamą finansavimą ir būtų pasirengusios suvaldyti tokio pobūdžio krizes ir apsaugoti nuo jų visuomenę“, – sakė politologas.
Patys įsileidžia
Europa patenka į didžiausią grėsmės zoną ne tik dėl to, kad yra lengvai pasiekiamas taikinys, bet ir dėl čia iš karo niokojamų šalių vis dar plūstančių pabėgėlių. Pabėgėlių krizė savotiškai supurtė visą Europą ir privertė rimtai susirūpinti savo saugumu.
Net Europos Sąjungos elitas ir atskirų valstybių politikai pamatė, kad jeigu nebus imtasi konstruktyvių veiksmų ir sprendimų, pabėgėlių situacija tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Vokietija, Prancūzija gali tapti sunkiai kontroliuojama.
„Man tenka bendrauti su saugumo ir politikos ekspertais iš įvairių pasaulio šalių. Kolegos iš Turkijos pažymi, kad Europos Sąjunga elgiasi gana neapdairiai ir esame nepakankamai pasirengę susidoroti su tomis grėsmėmis. Didžiausia problema, kad į Turkiją persikėlę turtingesni pabėgėliai nesunkiai Izmiro turguje gali nusipirkti padirbtą Sirijos piliečio pasą, o tie, kurie nutaria tam pinigų neskirti, tiesiog sunaikina savo dokumentus dar plaukdami kontrabandininkų gumine valtele“, – pasakojo M. Puidokas.
Tik atvykę į Europą pabėgėliai prisistato bet kuo, o patikrinti, ar iš tiesų toks žmogus egzistuoja ir kokia jo praeitis, praktiškai nėra galimybių. Baiminamasi, kad kartu su visa pabėgėlių banga į Europą persikėlė ir radikalūs islamo kovotojai, kurie bet kada gali smogti taikiems Europos gyventojams iš pasalų.
Taip pat nereikėtų atmesti ir prielaidos, kad radikaliai nusiteikę atvykėliai, panaudoję neurolingvistinį programavimą, narkotines medžiagas bei kitas metodikas, gali bandyti į teroristų rengimo tinklą ISIS įtraukti ir jau Europoje gyvenančius musulmonus. Tokių pavyzdžių – ne taip jau mažai. Išvykę „savu noru“ kariauti į Siriją ar Iraką, tokie žmonės vėliau grįžta į Europą. Sužinoti, kas jų galvose, nėra lengva.
„Patikrinti kiekvieną iš tų žmonių ir žinoti tikruosius jų ketinimus nėra taip paprasta ir tą pasakys kiekvienas saugumo ekspertas. Gali būti ir taip, kad žmogus šalyje gyvena jau ilgai, bet vienos ar kitos teroristinės organizacijos sugeba įtraukti į savo ratą ir atsiranda anksčiau net neturėtas noras prisijungti prie nusikalstamos teroristinės veiklos. Todėl privalome būti itin atidūs“, – perspėjo mokslininkas.
Integracija savoje aplinkoje
Pirmasis saugumo žingsnis, nors ir pavėluotai, bet jau atliekamas – Europos jūros sienos kontrolė. Patruliavimas laivais leidžia aptikti dalį tų nesaugių žmonių perpildytų kontrabandininkų valtelių ir jas sugrąžinti atgal į Turkiją, nes kitu atveju pabėgėlių srautai taptų neprognozuojami.
Kitas svarbus uždavinys – pasirūpinti, kad Turkijoje, Libane, Jordanijoje, kur įsikūrusios didžiulės pabėgėlių stovyklos, būtų tinkamos sąlygos šiems žmonėms gyventi. Anot profesoriaus, ten pabėgėliams kultūriškai yra daug artimesnė aplinka, tad ir jų integracija būtų lengvesnė, nei Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos valstybėje.
„Geriausia prevencija saugumo prasme – stengtis, kad pabėgėliams būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos pabėgėlių stovyklose. Tuomet neliktų ketinimų persikelti į Europos Sąjungą. Jei pabėgėliai bėga iš saugių nuo karo šalių, pavyzdžiui, Turkijos, jų motyvas aiškus – ekonominis“, – kalbėjo M. Puidokas.
Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios Artimuosiuose Rytuose vykdo aktyvius karinius veiksmus, yra kiek geresnėje pozicijoje: teroristų ginklai Amerikos žemyno nepasiektų, o pabėgėlių, su kuriais galėtų atvykti ir radikalūs kovotojai, šalis neįsileidžia.
Nebuvo pasirengę
Kalbant apie terorizmo grėsmes, didžiausias pavojus kildinamas iš musulmoniško pasaulio, tačiau Lietuvai ne ką mažesnį, o gal net ir didesnį pavojų kelia prorusiškos jėgos. Valstybės saugumo departamentas savo praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nurodo, kad augant terorizmo grėsmei, mažės Vakarų šalių dėmesys Rusijos vykdomai agresyviai politikai.
Nors Rusijos jėgos demonstravimas Baltijos šalyse pernai ir sumažėjo, nerimą kelia pačioje mūsų šalyje atsirandantys įvairūs politiniai ar visuomeniniai judėjimai. Jie reiškia paramą Rusijos vykdomai užsienio politikai ir užsiima aktyvia prorusiška propaganda lietuviškoje internetinėje žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.
Sunerimti verčia ir iškalbingi faktai: pernai Valstybės saugumo departamento siūlymu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais.
„Neabejotinai Lietuva yra sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, informacinis karas bei minkštosios grėsmės tikrai kelia pavojų, bet kol kas mes ganėtinai gerai atsilaikome. Mūsų žmonės yra pakankamai sąmoningi ir supranta tuos įvykius, kurie vyksta Ukrainoje, ir Rusijos keliamą grėsmę. Tiesa, labai svarbu Lietuvos atveju nesupriešinti visuomenės ir atskirti valstybės vykdomą politiką ir paprastus žmones. Patys rusakalbiai žmonės nėra atsakingi už jų valstybėje vykdomą politiką“, – pabrėžė M. Puidokas.
Pastaruoju metu dažnai galima išgirsti nuomonių, jog po Ukrainos seks Baltijos šalių okupacija. Net ir Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje.
Pabėgėlių krizė savotiškai supurtė visą Europą ir privertė rimtai susirūpinti savo saugumu. Mat kartu su pabėgėlių banga galėjo atvykti ir radikaliai nusiteikusių teroristų, o patikrinti jų tapatybes ir praeitį beveik neįmanoma.
Tačiau saugumo ekspertas ramina, kad Rusija vargu ar ryžtųsi tokiam žingsniui. Rusija jau susitaikė su tuo, kad Baltijos šalys priklauso Europos Sąjungai ir NATO. Tuo metu Ukraina istoriškai ir emociškai yra svarbiausia šalis, nes Kijevo Rusia buvo jos valstybingumo ir slavų civilizacijos lopšys. O Krymas ir Sevastopolio uostas suteikia galimybę kontroliuoti visą Juodąją jūrą.
„Dar tik Ukrainoje prasidėjus krizei jau numačiau tokią niūrią įvykių eigą ir kuo visa tai gali baigtis. Tik savo galioje turėdama Ukrainą Rusija tampa imperinės galios valstybe. Lietuvos atveju pas mus nėra tokio didelio kultūrinio artumo, visuomenės susiskaldymo ir Rusijai nekyla grėsmė dėl susisiekimo su Kaliningrado sritimi. Mūsų narystė NATO ir ES yra jau įvykęs faktas, o Ukrainos, Gruzijos, Moldovos atvejais dar buvo galima tą sustabdyti. Dėl to ir buvo priimti atitinkami sprendimai, sukurti vadinamuosius geopolitinius pleištus Padnestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Donecke ir Luganske“, – teigė politikos analitikas.
Kitokios priemonės
XXI a. unikalus tuo, kad karai ir kariniai konfliktai tarp valstybių pakeitė savo pobūdį. Dabar paprastai traukiami ne ginklai, o imamasi kiek kitų priemonių. Sunkiąja artilerija tampa informacija ir propaganda, taip pat dažnai naudojamos įvairios ekonominės priemonės.
Pavyzdžiui, Vakarų valstybės, siekdamos nubausti Rusiją už Krymo aneksiją ir karinius veiksmus Ukrainoje, ėmėsi ekonominių sankcijų. Tiesa, tokiomis priemonėmis pasiekti norimą tikslą nėra taip paprasta. Taip ir Rusija, norėdama sustiprinti savo įtaką Baltijos šalyse, pasitelkia informacinį karą.
„Galima daryti išvadą, kad iš Rusijos didžiausia grėsmė yra vadinamosios minkštosios galios priemonės ir padidintas dėmesys mums, kaip kaimyninei šaliai, mėginant įgauti daugiau įtakos.
Reikėtų stiprinti pilietinę visuomenę, valstybės struktūras, kovoti su sistemine korupcija, tapti pavyzdinga šalimi ir tada Rusijos kaimynystė nebus tokia grėsminga. Norisi nuraminti tautiečius, kurie buvo labai įbauginti galimo mūsų karo su Rusija. Laikai pasikeitė. Kai kurių politologų manymu, trečias pasaulinis karas tarp didžiųjų galybių jau vyksta, bet jis yra persikėlęs į ekonominę ir kibernetinę erdvę, o kariniai konfliktai galimi tik trečiosiose šalyse“, – mano pašnekovas.
Vis dėlto dabar vienas svarbiausių Lietuvos saugumo garantų – NATO ir strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tad pagrindinis uždavinys – kad ta partnerystė ir sąsaja, jungianti visą Vakarų krikščionišką civilizaciją, būtų kuo tvirtesnė, nes kol kas kitos alternatyvos nėra. Be abejo, Lietuva, kaip ir visa Europa, privalo pirmiausia pati pradėti rūpintis savo saugumu. Mūsų šalis JAV ir NATO partneriams įsipareigojo iki 2018 m. gynybos reikmėms skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tikimasi, kad tokiu pat keliu žengs ir kitos šalys.
„Europa per ilgai pasikliovė JAV globa ir pagalba. Ir pačios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, privalo investuoti į savo gynybą, nes kitaip nebus pasirengusios tinkamai atremti tas grėsmes, kurios keliauja iš įvairių sričių. Karas Artimuosiuose Rytuose ir pabėgėlių krizė įrodė, kad Europos Sąjunga nebuvo pasirengusi susidoroti su tokio pobūdžio krize. Teisingi veiksmai dabar atliekami, bet jie buvo gerokai pavėluoti“, – teigė tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas.
Inga SMALSKIENĖ
