Į aktyvią veiklą įsitraukusiems daugiau kaip dviem šimtams velžiečių senjorų įdomių užsiėmimų nepritrūksta.
Susitiko trys aktyvūs asociacijos nariai (iš kairės) Adelė Samulionienė, pirmininkas Alvydas Kriaučiūnas ir Angelė Vilčinskienė.
Šuoliais lekiantis laikas labai greitai išsineša gražiausius jaunystės metus – nespėji jais atsidžiaugti, o jau, žiūrėk, ir pensiją skiria.
Tapę pensininkais ir praeityje palikę įprastus darbus bei rūpesčius, vyresnio amžiaus žmonės su savo laisve lyg ir paliekami patys sau. Rodos, jau galima ilsėtis kiek širdis geidžia, daryti ką tik nori, juk laisvo laiko – marios.
„Sekundės“ aplankyti Velžio senjorai iš tokių samprotavimų
tik pasijuokė: koks laisvas laikas, kokios marios?
Sako, jie vos spėjantys suktis užsibrėžtų darbų rate, o savo laiką stengiasi skirti ne tuštiems plepalams, gulinėjimui prie televizoriaus ar pasižvalgymui pro langą, o kuo įdomesnei, prasmingesnei veiklai – kelionėms, susitikimams, kūrybai, naujoms patirtims.
O šį rudenį senjorų veiklas papildys dar viena galimybė – nuo spalio 1 dienos Velžyje atidaromas Trečiojo amžiaus universitetas.
Pirmą kartą seniūnijoje pradeda darbą šio universiteto Dvasinio tobulėjimo ir sveikos gyvensenos fakultetas ir jame studijuoti jau užsirašė per dvidešimt studentų.
Praėjusiais metais Panevėžio rajone atidarytam Trečiojo amžiaus universitetui tai bus jau antrieji mokslo metai. „Niekada nesustok mokytis“ – toks pagyvenusiems žmonėms skirto universiteto šūkis.
Pirmais mokslo metais Panevėžio rajone buvo įkurti aštuoni fakultetai, jiems vadovavo septyni dekanai. Naujai įkurtam Velžio fakultetui vadovaus dekanė Danutė Žalienė.
Universitetas skelbia, kad per pirmus metus žinių sėmėsi 246 studentai – įvyko 43 paskaitos, rengtos edukacinės išvykos, vykdyta kita įdomi veikla. Fakultetai buvo įsteigti Šilų, Tiltagalių, Gustonių ir Uliūnų daugiafunkciuose centruose. Uliūnų fakultetas turėjo Ėriškių ir Ramygalos, Gustonių – Smilgių, Šilų – Raguvos skyrius.
Tiltagaliuose veikė Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos, kituose centruose – Dvasinio tobulėjimo ir sveikos gyvensenos fakultetai. Dabar jau ir velžiečiai semsis žinių šiame fakultete.
Mokslo metais senjorams kelis kartus per mėnesį vyksta nemokamos paskaitos, seminarai, diskusijos, organizuojamos kūrybinės veiklos.
Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais gali būti įvairaus išsilavinimo Panevėžio rajono gyventojai nuo 55 metų.
Į artimas ir tolimas keliones
Velžietė Angelė Vilčinskienė pati mėgsta keliauti ir kitus kviečia drauge. A. Bankauskaitės nuotr.
Prieš šešerius metus įkurta Panevėžio rajono Velžio seniūnijos senjorų asociacija „Velžynė“ iš kitų panašaus pobūdžio organizacijų išsiskiria itin išplėtota viena iš veiklos krypčių – gausybe kelionių.
Tiesa, nesnaudžia ir į kitokią veiklą įsitraukusieji, tačiau vargu ar daug pavyktų surasti senjorų organizacijų, per metus savo nariams surengiančių per keturiasdešimt įvairiausių išvykų. Ir ne tik į vaizdingas ir įžymias Lietuvos vietas, bet ir užsienio valstybes.
Nesunku suprasti, jog maršrutams parinkti, pigiausius variantus surasti, kelionėms organizuoti reikalingas aktyvus, nuolatinio darbo nebijantis organizatorius, o tokį Velžys, pasirodo, turi.
Senjorų asociacijos „Velžynė“ pirmininkas Alvydas Kriaučiūnas pristato: „Susipažinkite – kelionių entuziastė, įkvėpėja ir organizatorė Angelė Vilčinskienė. Be šios moters organizacijos veidas būtų visai kitoks. Daug ko būtume neaplankę, nepamatę“.
A. Vilčinskienė pati labai mėgsta keliauti ir šiuo pomėgiu tiesiog nepagydomai užkrėtė kitus. Ji ne iš tų keliautojų, kurie apie savo pamatytas vietas, patirtus įspūdžius pažįstamiems tik pasakoja ir rodo vietovių nuotraukas. Moteris siekia, kad ir kiti pasisemtų tokių pat neišdildomų įspūdžių ir savo akimis galėtų pamatyti įdomias vietas, nematytus reiškinius, miestus, žmones, įvykius. A. Vilčinskienė prisipažįsta, kad nors darbo dėl to kartais tenka įdėti gana daug, jai nesunku kaskart iš naujo imtis išvykos organizavimo ir vėl pakviesti žmones į įdomią ir nebrangią kelionę.
Ekskursantų daugėja
A. Vilčinskienė prisimena, kad ji kaip specialistė – agronomė į Velžį su šeima atsikėlė maždaug prieš trisdešimt penkerius metus iš Biržų rajono.
Miestelyje, kuriame ji anksčiau gyveno, dirbo labai aktyvus kelionių organizatorius ir žmonėms surengė ekskursijų į nemažai įdomių vietų. „Persikėlusi čia vis laukiau, kada organizuos kokią ekskursiją, stebėjau, kad nepavėluočiau užsirašyti. Bet ir mėnuo, ir kitas praėjo, vasara pasibaigė, o niekas į jokią kelionę ir nepakvietė“, – prisimena velžietė.
Nors, sako, taip, kaip dabar, anuomet vargu ar būtų galėjusi keliauti – augo vaikai, buvo darbas , ūkis, dvi karvės, nelabai ir galėjai ištaikyti daug progų ištrūkti ilgesniam laikui iš namų.
Tik po kurio laiko, atsiradus galimybei, moteris pati ėmėsi organizuoti ekskursijas.
Dabar ji jau patyrusi kelionių organizatorė, turinti daug ryšių, kontaktų, žinanti, kur, kas ir kada vyksta, kaip padaryti, kad kelionė kainuotų kuo pigiau, o pamatyti būtų galima daug.
Iš pradžių norinčiųjų keliauti nebuvo gausu. Užtat ir kelionės kaina būdavo aukštesnė.
Mena, į vieną iš pirmųjų ekskursijų užsirašė vos devyni žmonės, o užsakius devynių vietų autobusiuką, paaiškėjo, kad kiekvienam teks mokėti po penkiasdešimt litų. Žmonėms buvo per brangu ir jie keliauti nebenorėjo.
Tada Angelė ėmėsi darbo iš naujo ir pasirinko didesnį ir, žinoma, pigiau kainuojantį aštuoniolikos vietų autobusiuką, pradėjo rinkti grupę, kiekvieną įkalbinėdama, pasakodama apie tai, ką pamatys ir sužinos. Ekskursija pavyko. Kitą kartą norinčiųjų keliauti susirinko dar didesnė grupė.
Dabar jau lengvai ir penkiasdešimt ir dar daugiau žmonių susirenka, kai sužino, jog Angelė organizuoja naują ekskursiją. „Negaliu namie sėdėti ir pro langelį žiūrėti, norisi kuo daugiau pamatyti ir kitiems parodyti“, – sako A. Vilčinskienė.
Moteris skelbimų apie rengiamas ekskursijas ant stulpų neklijuoja – tiesiog sėda ant dviračio ir apvažiuoja visą kaimą, pranešdama žinią tiems, kam turėtų būti įdomu. Informacija pasklinda nuo vieno prie kito ir kartais vieno autobuso jau nebeužtenka, prireikia samdyti du ar net tris, – kad visi norintieji galėtų sutilpti.
Ir Seime, ir pajūryje
Kelionių entuziastė A. Vilčinskienė galimybių išvykti į naują kelionę ir kartu pakviesti velžiečius ieško visur – vos suradusi progą skambina, tariasi, derasi ir pavykus jau sėda ant dviračio kviesti žmonių.
Kai „Sekundė“ lankėsi Velžyje, „Velžynės“ nariai rengėsi visu būriu vykti į Lietuvos televizijos studiją – dalyvauti laidos „Auksinis balsas“ filmavime.
Pramoga puiki – daug nekainuojanti, vos po kelis eurus už kurą, o pamatyti ir sužinoti galima daug, be to, laikas praleidžiamas labai įdomiai ir maloniai. Velžiečiai yra dalyvavę laidoje „Duokim garo“, kituose filmavimuose, ne kartą buvo organizuotos kelionės į garsių atlikėjų koncertus.
Su ekskursija lankytasi Seime, susipažinta su jo darbu, o būnant sostinėje apžiūrėtos ir kitos įdomios vietos. Velžiečiai lankėsi garsiausiuose Lietuvos dvaruose, šventose vietose – tokiose kaip Šiluva, įvairiose kitose kuo nors ypatingu pasižymėjusiose vietovėse. „Lietuvoje tikrai yra ką pamatyti“, – sako A. Vilčinskienė.
Pajūris – ypatinga velžiečių traukos vieta, daug kartų visi drauge lankėsi Palangoje, Šventojoje, Nidoje, buvo Jūrmaloje.
Velžiečių maršrutai buvo nusidriekę į Estiją, Lenkiją, kruiziniu laivu iš Rygos plaukta į Stokholmą, aplankyta Norvegija ir kt.
Rugsėjo mėnesį visi ketina patraukti į Žemaitijos nacionalinį parką, aplankyti Plungės energetinius labirintus, Kleopo Oginskio dvare pasiklausyti koncerto.
Kai kurie maršrutai būna numatyti gerokai iš anksto. Pavyzdžiui, kitais metais suplanuota vykti į Sankt Peterburgą – norinčiųjų grupė jau sudaryta.
A. Vilčinskienė prisipažįsta, jog tikrai pavargsta tokią nelengvą organizavimo naštą nešdama, bet visą nuovargį kaip ranką nuima, rūpesčius atperka žmonių reakcija.
„Dar tik važiuojame iš ekskursijos namo, o kai kurie žmonės jau klausinėja: „O kur kitą kartą važiuosime? Gal iš anksto galima užsirašyti? “ Man tuomet būna labai gera, kad štai mano darbas nenuėjo veltui, žmonėms patiko“, – sako A. Vilčinskienė.
Visi velžiečių kelionių įspūdžiai sudėti į storus albumus – juose ir nuotraukos, ir kiekvienos kelionės aprašymai – kur, kada būta, kas pamatyta, patirta.
Tai irgi A. Vilčinskienės atliekamas kruopštus darbas. „Mūsų nebebus, kiti galės paskaityti, kaip įdomiai kažkada gyveno Velžio senjorai“, – šypsosi moteris.
Būryje tarp savųjų
„Kai aš pradėjau dalyvauti „Velžynės“ veikloje, per pirmus metus dalyvavau net vienuolikoje ekskursijų. Tai buvo pirma tokia patirtis per visą mano gyvenimą. Dabar stengiuosi nepraleisti nė vienos galimybės – kur tik pakviečia, ten ir važiuoju“, – pasakoja Adelė Samulionienė iš Velželio kaimo.
Adelė Samulionienė su savo iš karoliukų sukurtomis gėlėmis.
Moteris aktyvi asociacijos „Velžynė“ veiklos dalyvė ne tik kelionėse, bet ir kitur.
Kiekvieną ketvirtadienį, kai vyksta užsiėmimai, ji porą kilometrų atvažiuoja dviračiu ir visada dalyvauja užsiėmimuose.
Labiausiai moteriai patinka rankdarbių pamokos, kai atvykę tautodailės specialistai moko žmones įvairiausių darbų – knygrišystės meno, molio lipdymo, tapybos ant vandens ir kt.
Daugelį moterų labai sužavėjo karoliukų vėrimas. Pasirodo, jog iš jų galima ne tik papuošalus, bet nepaprasto grožio suvenyrus, gėlių žiedus kurti. Tai, sako, labai įdomus kūrybinis darbas.
„Velžynės“ veikloje gali dalyvauti ne tik senjorai – įsijungia ir jaunesni.
Susirinkus į būrį daromi meniniai darbeliai, spalvinamos mandalos, bendraujama, vaišinamasi arbata.
Nepamiršta „Velžynė“ ir rudens gėrybių šventės, sveiko maisto virtuvės, asociacijos narių jubiliejinių gimtadienių, organizacijos įkūrimo datos ir kt.
„Velžynė“ – ne vienintelė šios seniūnijos žmones vienijanti organizacija. Yra čia ką veikti ne tik senjorams. Aktyviai veikia gyventojų bendruomenės „Velžys“ , „Velželis“, „Naujasis Velžys“ , seniūnijoje veikia kaimo bendruomenės „Maženiai“, „Vyčiai“, Kabelių, Dembavos, Katinų, Liūdynės bendruomenės, centras „Pastogė“. Kultūros centre ir jo padaliniuose žmonės groja, dainuoja, šoka, dalyvauja kitoje veikloje.
Ir jaunas, ir vyresnis – jeigu ieško, visada suras, kaip gražiai ir prasmingai leisti laiką kartu su savo kraštiečiais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
