Lietuvos nepriklausomybės 25-ųjų metinių proga pasaulį išvydo dviejų dalių leidinys ,,Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai.“ Pirmojoje knygos dalyje apžvelgiama, kas iškovota, pasiekta, sukurta per pastaruosius 25 metus įvairiose kultūros, mokslo, sporto, politikos ir kitose srityse. Išsamius apžvalginius straipsnius leidiniui pateikė kompetentingi savo srities žinovai – žurnalistai, buvę Vyriausybės nariai ir kiti.
Į pokalbį apie Lietuvos nukeliautą 25-metį įsijungė signataras J. Liaučius, žurnalistė N. Baužytė, režisierius S. Varnas, rašytoja S. Poisson, peizažo meistrė G. Vitartaitė ir prokurorė Nida Grunskienė. U. Mikaliūno nuotr
„Šiuo leidiniu siekiame atskleisti, kiek Lietuvos nepriklausomybė davė Lietuvai bei jos žmonėms. Mes norėjome akcentuoti tik reikšmingus ir Lietuvos vardą garsinusius darbus, o pirmiausia atsigręžti į istoriją, kuriančius žmones“, – pabrėžė leidinio projekto direktorė Vida Laumenskaitė-Dauderienė.
Antroji leidinio dalis, apimanti 1200 puslapių, supažindina su biografijomis 2300 iškiliausių žmonių, kūrusių ir tebekuriančių Lietuvą. Tai – svarbiausius tyrimus atliekantys mokslininkai, reikšmingus darbus sukūrę įvairių sričių menininkai, garsiausi sportininkai, visuomenės ir išeivijos veikėjai, disidentai, dvasininkai, politikai, diplomatai, pareigūnai, geriausi šalies pedagogai, teisininkai, gydytojai, inžinieriai, žemdirbiai, Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti įvairių sričių specialistai, didžiausias įmones sukūrę verslininkai ir dar daugybė kitų, reikšmingą indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, įtvirtinimą ir valstybės pažangą įdėjusių žmonių.
Ši knygos dalis nuo kitų enciklopedinio stiliaus knygų skiriasi tuo, kad joje neapsiribojama trumpais biografiniais duomenimis, todėl rengiant knygą žmonėms buvo pateikiamas klausimynas, tad Lietuvos asmenybės galėjo geriau atsiskleisti.
„Mes jų klausėme, kas jiems rūpi, ką jie galvoja apie Lietuvą, kaip vertina savo šalies perspektyvas. Vienas svarbiausių užduotų klausimų – „Kas jiems yra asmenybė?“ – sakė V. Laumenskaitė-Dauderienė. – Knyga unikali ir tuo, kad joje galima rasti dar niekur nespausdintų ir negirdėtų citatų.
Knygoje – panevėžiečių istorijos
Knygose pateiktos medžiagos interneto platybėse aptikti nė vienam nepavyks, nes tokiu būdu kuo daugiau žmonių siekiama priartinti prie knygų.
Panevėžys Lietuvai taip pat davė nemažai ryškių asmenybių: į knygą pateko per šimtą Panevėžio krašto žmonių, tarp jų 6 signatarai, per 30 mokslo žmonių, 8 šalyje žymūs sportininkai, 5 nusipelnę kariškiai, ambasadorius Gruzijoje Giedrius Puodžiūnas bei ypač daug menininkų.
Knygoje galima rasti iš Panevėžio apskrities kilusio akademiko Algirdo Gaižučio tokį asmenybės apibūdinimą: „Bet kuris žmogus yra ir gali būti asmenybė, jeigu jo nevaldo perdėtas egoizmas, arogancija, vertybių sąmyšis galvoje, jeigu jis supranta tėvų žemės šventumą, niekam neprilygstančią aukštąją sacrum sferą, geidžia būti geradarys ir geidžia būti laimingas.“
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išleista knyga, kurioje pristatomi jaunieji Lietuvos talentai. Knyga „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ buvo rengiama su moksleivių, jų tėvų bei pedagogų pagalba, joje pateikiama apie 600 Lietuvos talentingiausių mokinių, įvairius konkursus laimėjusių mokslo, meno ir sporto srityse.
„Savo prisistatymus rašė patys mokiniai, jiems orientuotis padėjo mūsų parengtas klausimynas. Iš Panevėžio krašto kilusių mokinių, kurių pasiekimai plačiai aprašyti knygoje, yra daugiau nei 15. O skyriuje „Gimnazistų garbės lenta“ jų paminėta per 30. Ten įrašytos geriausių Panevėžio krašto gimnazijų mokinių bei jų pedagogų pavardės“, – kalbėjo Vida Laumenskaitė-Dauderienė.
Šiandieninė Lietuva nedžiugina
Kovo 11-osios akto signataras, teisėjas, ilgą laiką Panevėžyje advokatu dirbęs Jonas Liaučius įvertindamas per 25-erius metus iškovotus Lietuvos pasiekimus sakė, kad suverenitetas turėtų priklausyti liaudžiai, tačiau valdžia iki šiol yra išrinktų politikų rankose.
Daugumai pažįstama LTV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ autorė žurnalistė Nijolė Baužytė stebėjosi į užsienio šalis traukiančių lietuvių gausa bei vis labiau tuštėjančiais miesteliais ir nykstančia jų tyra dvasia.
„Lietuvos miestelius mes naikiname savo rankomis“, – apgailestavo Kultūros ir meno premijos laureatė. Ir pridūrė: visą gyvenimą buvau nepataisoma optimistė, bet dabar nebijau pripažinti, kad lietuvių tauta yra kritiniame taške.
Baltarusijos Mogiliovo dramos teatro vyriausiasis režisierius Saulius Varnas Lietuvos pasiekimų taip pat neliaupsino ir pažymėjo, jog mūsų šalis prarado tikėjimą žmogumi bei idealizmo pagrindus, o teatro svarba ir jo misija iki galo nėra įvertinta.
„Teatras galėtų ir turėtų žmogų grąžinti į save, į tylą. Mums visiems reikia grįžti prie šaknų, kad suvoktume, kokia tauta mes esame, kokią vietą užimame pasaulyje. Kad nėra gerai, labai aiškiai galima pajusti atvykus į Panevėžį, kuris yra visai be gyvybės“, – savo mintimis dalijosi S. Varnas.
Iš Panevėžio kilęs režisierius apgailestavo, kad dauguma teatrų dėl mažo finansavimo į savo repertuarus įtraukia tokius kūrinius, kurie tiktų prie televizijos įpratusiems žiūrovams. Tačiau teatras turi išlikti ta vieta, į kurią žmonės ateitų pasirengę, atviri dialogui.
Tačiau poetė, prozininkė ir eseistė Sara Poisson, kuri keletą metų Panevėžyje yra dirbusi žurnalistikos srityje, džiaugėsi, kad šiuo metu turi viską, dėl ko praeityje kovojo.
„Gal aš realiai įvertinau, ką galiu turėti, ir nenorėjau per daug. Dabar aš turiu visišką laisvę rašyti tai, ką galvoju, ir ją labai vertinu“, – sakė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą baigusi rašytoja.
Audinga SATKŪNAITĖ
