Aktorius ir režisierius Marius Meilūnas kurdamas savo naujausią spektaklį „Krytis“ patiria daug malonumo ir džiaugiasi, kad turi galimybę pamaištauti prieš patį save.
M. Meilūnas sau jokių etikečių neklijuoja, o tiesiog stengiasi meno pasaulį pažinti įvairiomis formomis. U. Mikaliūno nuotr
Marius Meilūnas režisieriaus amplua jau išbandė kurdamas dviejų dalių muzikinį spektaklį „Devynbėdžiai“. Aktorius teigia, kad iš pradžių šio spektaklio kūrybiniame procese dalyvauti net nenorėjo, nes perskaitęs medžiagą pamanė, jog jos aktualiai pateikti nė neįmanoma.
Jis netgi svarstė nevykti į Juozo Miltinio dramos teatrą, nes tuo metu grojo roko grupėje, rengė pasirodymus įvairiuose festivaliuose, planavo leisti albumą ir jo grupei „Pilnatys“ buvo žadama sėkminga ateitis. Tačiau likimas lėmė taip, jog jis į Juozo Miltinio dramos teatro sceną įžengė ne tik kaip aktorius, bet ir kaip režisierius.
Pirmasis spektaklis, su kuriuo jo kursas turėjo prisistatyti Panevėžio publikai, buvo „Devynbėdžiai“. O susirgus latvių režisieriui, šios atsakomybės buvo pasiūlyta imtis M. Meilūnui.
„Tai buvo pirmas mūsų kurso darbas, jeigu būtume tada jo nedarę, neaišku, ar mes iš viso čia šiandien būtume. O aš patirties jau turėjau – man dėstytojai buvo skyrę režisuoti vieną diplominį darbą, kuris sulaukė teigiamų reakcijų“, – „Sekundei“ pasakojo aktorius.
Režisierius kurdamas „Devynbėdžius“ nuolat mąstė apie tai, kaip jį pateikti kuo aktualiau, kad į teatrą pritrauktų ir jauną žiūrovą. Marius džiaugiasi, jog į spektaklį po dešimt kartų eidavo ne tik jaunosios, bet ir vyresnės kartos žmonės.
„Džiaugiuosi, kad ryšį pavyko rasti su daugeliu žmonių, – sakė M. Meilūnas. – Mano tikslas buvo sukurti emociškai stiprų spektaklį“. Ir pridūrė: galbūt ne visi gali priimti tokį jaunatvišką siautulį, ypač įpratusieji prie kitokio teatro.
Režisierius juokiasi, jog tame spektaklyje galima daug ką keisti, galbūt šiandien jį kurtų visai kitaip. Tačiau tuometį kūrybinį procesą ir patį spektaklį „Devynbėdžiai“ Marius vadina įdomiu ir sėkmingai pasibaigusiu potyriu.
M. Meilūnas sau jokių etikečių neklijuoja, o tiesiog stengiasi meno pasaulį pažinti įvairiomis formomis.
„Man daug įdomiau būti tapsme, visi keliai yra būdas pažinti pasaulį ir save. Labiausiai norėčiau būti dramaturgu“, – tvirtino teatralas.
Spektaklis – be teatro scenos
M. Meilūnas pabrėžia, kad svarbiausia daryti, nors būti aktoriumi ir režisieriumi yra skirtingi dalykai. Dar studijuodamas jis išgirsdavo, jog turi pašaukimą būti režisieriumi ir jo darbui reikalingą matymą. Pasak Mariaus, režisierius privalo gerai išmanyti aktorinę techniką, kad iš aktoriaus galėtų išsireikalauti to, ko reikia režisieriui. Šiose situacijose jam gelbėja jo paties aktoriniai įgūdžiai, todėl jis žino, kaip aktorius gali sukurti tam tikrą vaidmenį. Režisierius taip pat privalo išmanyti meno istoriją bei filosofiją – jo žinias praturtino keletą metų trukusios studijos filologijos fakultete.
Naujausias M. Meilūno spektaklis „Krytis“ gimė po jaunųjų režisierių dirbtuvių. Aktorius juokiasi, kad į vasarą vykusias dirbtuves jis vėlavo pateikti paraišką, tačiau tuomet, kai reikėjo įvardyti savo būsimus planus, prasiveržė Kamiu ir jo romanas „Krytis“. Nors anksčiau galvojo apie visai kitus kūrinius.
Tuomet po kelių savaičių kūrybinių dirbtuvių spektaklis „Krytis“ buvo parodytas pirmąjį kartą, penktadienį įvyks tikroji jo premjera.
„Pirminis spektaklio eskizas many labai įsigyveno ir tapo tvirtais pamatais. Džiaugiuosi, kad gavau pasiūlymą jį toliau kurti“, – kalbėjo M. Meilūnas.
„Krytis“ bus rodomos neįprastoje vietoje. Aktoriaus teigimu, šį jo pasitraukimą nuo teatro scenos galima laikyti tam tikra jo kūrybine provokacija. Tokį sprendimą padiktavo ir pats romano tekstas, nes visas veiksmas vyksta Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale.
„Jei atkurčiau tai scenoje, būtų labai netikra. Daug geriau tai daryti autentiškoje vietoje, kuri turi savo kvapą bei joje vyrauja koncertinė aura. Tokią vietą ir radau.“, – aiškino aktorius.
M. Meilūnas tikina, kad galimybė statyti spektaklį teatre buvo suteikta, tačiau tuomet būtų tekę prie daug ko derintis. Pasak jo, teatro politika dabar labiau linksta ne į ieškojimus, o į bandymą grįžti prie kadaise buvusios teatro estetikos. O jis pats labiau mėgstantis rizikuoti, kai vienu metu į nugarą alsuoja galimybė prašauti ir atrasti.
„Teatras man suteikė didelę laisvę kuriant šį spektaklį ir aš ją stengiausi išnaudoti. Man atrodo, kad teatro funkcija yra vis kitaip parodyti žmogaus dvasios pasaulį“, – atviravo režisierius.
Atpažįstami gyvenimo skauduliai
Marius neabejoja, kad visai kitokia spektaklio forma bus iššūkis ne tik jam, bet ir žiūrovui. Tačiau jį intriguoja galimybė teatrinius elementus panaudoti visai kitoje erdvėje. Spektaklio „Krytis“ metu žiūrovai galės pajusti bendravimo su aktoriumi betarpiškumą. Pasak režisieriaus, spektaklio sėkmė priklausys ir nuo publikos – kiek ji bus pasiruošusi ar norės jame dalyvauti.
„Žiūrovui bus neįprasta, kad aktorius bus taip arti. Panevėžiečiai turės galimybę visai kitaip suvokti publikos vaidmenį teatre ir netgi patį teatrą, – šypsojosi aktorius. – Man pačiam labai patinka medžiaga, su kuria dirbu. Patiriu labai daug malonumo kurdamas šį spektaklį, todėl manau, jog to nedaryti negalėčiau.“
Pasak M. Meilūno, pagrindinis Kamiu romano personažas Žanas Baptistas Klamansas buvo tinkamas įrankis, leidęs paanalizuoti save ir tam tikras visuomenės problemas. Tai konkurencijos faktas – bandymas iškelti save virš kitų ir modernaus vyro paveikslas ir jo vertinimas visuomenėje.
„Nuo pat vaikystės sakoma, kad konkurencija žmogui yra labai naudinga, nes kuo labiau mes konkuruojame, tuo daugiau dalykų padarome. Tai vienas iš kertinių Vakarų pasaulio mąstysenos akmenų, – savo nuomonę išsakė spektaklio režisierius. – Konkurencija yra ne tik tam tikras stimulas eiti į priekį, bet ir paskata vystytis egoizmui.“
M. Meilūnas taip pat kelia klausimą apie vyro vaidmenį visuomenėje. Daug santykių su vyrais turinti moteris visuomenėje vertinama neigiamai, o vyras įgauna mačo statusą ir jo vyriškumą tarsi grindžia moterų gausa.
Kamiu kūrinio „Krytis“ personažas yra paniręs į žaidimą būti geriausiu, pakilti virš kitų, jo karjera sėkminga, jis nuolat sukasi tarp moterų. Tačiau susidūręs su mirtimi jis praregi ir pamato laikinojo pasaulio daiktų beprasmybę.
„Žanas Baptistas Klamansas pradeda permąstyti visą savo gyvenimą ir supranta, kad visi dalykai, kurių jis siekė ir dėl ko buvo laimingas, yra nieko verti. Jį ima kamuoti nerimas ir užplūsta įvairios mintys – jis bando susigyventi su visais savo praregėjimais“, – intrigavo aktorius.
Ir aktorius, ir režisierius
Spektaklis „Krytis“ yra trečiasis režisieriaus darbas Panevėžyje. K. Sajos „Devynbėdžiuose“ jis platesniu žvilgsniu pažvelgė į Lietuvą, M. Meterlinko „Nekviestoji viešnia“ – į šeimos tragediją, o naujausiame spektaklyje jis priartėja prie individo. Savo šiuos darbus M. Meilūnas vadina prasminga kūrybinio kelio trilogija teatre.
M. Meilūnas neslepia, kad būti aktoriumi ir režisieriumi nėra lengvas uždavinys. Jei būtų tik spektaklio aktorius, o spektaklį kurtų kitas žmogus, jis būtų visai kitoks.
„Kai būni režisierium, viena iš tavo užduočių motyvuoti žmones, o jei dirbi su didele komanda, daug laiko skiri organizuoti. O aš kurdamas šį spektaklį turiu save nuolat perjunginėti“, – šypsodamasis guodėsi vyras.
1956 metais Kamiu parašytas romanas „Krytis“ vertinamas kaip mažiausiai suprastas rašytojo kūrinys. Tačiau M. Meilūnas pabrėžia, kad jis gali būti labai gerai suvoktas dabar, nes jame iškeliamos idėjos yra šių laikų dominantės.
Žano Baptisto Klamanso vaidmenį aktorius vadina sudėtingu dėl savo daugiasluoksniškumo, M. Meilūnas koncentravosi ties esminėm charakterio briaunom. Rengdamasis vaidmeniui jis itin daug laiko praleido skaitydamas ir bandydamas suvokti, kokia Kamiu parašyto teksto idėja.
„Pagal Kamiu romaną galima sukurti dar keturis spektaklius. Aš visiškai atsidaviau tam, ką Kamiu norėjo pasakyti, stengiausi įsivaizduoti, personažą“, – sakė aktorius. Ir pridūrė: mane šis tekstas visiškai įtraukė tuomet, kai suvokiau, jog jame kalbama apie egoizmo žalą.
M. Meilūnas prisimena, jog skaitydamas šį romaną pirmą kartą buvo tarsi apgautas. Jis pusę knygos tikėjo knygos personažo žavumu, vėliau jo spalvos visiškai pasikeičia.
„Personažas yra visoks. Nežinia, ar jo istorijos tikros, ar jis iš tikro gailisi, ar jis iš tikro nori išsikalbėti, ar tai tik noras susirasti draugų“, – kalbėjo Marius.
Scenografiją atstos muzika
Kamiu romanas „Krytis“ yra tarsi nepertraukiamas monologas, dvelkiantis impulsyvumu ir nepaleidžiantis tarsi malda. Rašytojas jį rašė tuomet, kai jo žmona bandė nusižudyti ir jis pats jautėsi kaltas dėl to, kad jų santykiai byrėjo.
„Man patinka idėja, jog vertinant šiuolaikinės visuomenės akimis tavo gyvenimas gali atrodyti labai sėkmingas, tačiau svarbiausia visgi išlieka egoizmo įveikimas bei mokėjimas atjausti kitą. Tai nesenstanti tiesa, kuri religijose pasireiškia atgimimo momentu“, – mintimis dalijosi aktorius.
Marius tikina, jog visuomet norėjo savo jėgas išbandyti monospektaklyje. Jo nebaugina tai, kad visas spektaklis laikosi tik ant aktoriaus pečių.
„Spektaklyje nebus įspūdingos scenografijos ar milijonus kainuojančių kostiumų. Tačiau prie manęs šios premjeros metu prisijungs muzikantų grupė“, – kalbėjo M. Meilūnas.
Režisierius ilgai svarstė, ar muzika spektaklyje reikalinga, ketino jį parodyti tyloje. Šios idėjos Marius neatsisako iki šiol, nes tuomet spektaklis būna visai kitoks.
Įtraukus muziką, spektaklis labai keitėsi, nes reikėjo ieškoti dermės.
„Gali būti, jog jei toliau šis spektaklis vystysis, jis gali būti parodytas net bažnyčioje, nes tai išpažintis, – sakė aktorius. – Galbūt spektaklis dėl muzikos praranda dalį betarpiškumo, bet įgauna tam tikro svorio.“
Mintis įtraukti į spektaklį muzikantus gimė tuomet, kai buvo nuspręsta, jog jis bus rodomas „Tauros lofte“. Su kai kuriais spektaklyje pasirodysiančiais muzikantais M. Meilūnas yra dirbęs statydamas „Devyndėdžius“.
„Man labai reikėjo, kad prie manęs prisijungtų žmonės, kurie mane suprastų“, – tvirtino aktorius.
M. Meilūnas siekia, kad apie jo kuriamą spektaklį išgirstų kuo daugiau žmonių, o žiūrovai ateitų be išankstinės nuomonės.
„Jau esu gavęs pasiūlymų šį spektaklį rodyti daug kur – netgi kai kuriuose festivaliuose, bet kol kas visą energiją skiriu premjerai. Tikiuosi, jog su šiuo spektakliu pavyks pasiekti kuo platesnę auditoriją, – sakė aktorius. – Aš žinau, ką noriu pasakyti, tą ir sakysiu. O žmonės tam gali pritarti arba ne.“
M. Meilūnas kritikos visai nebijo, nors anksčiau ją priimdavo labai asmeniškai, tačiau dabar ją vertina kaip būtiną ir neišvengiamą kūrybinio proceso dalį. Jos jis laukia netgi labiau nei pagyrų, nes pagyrimu laiko vien tai, kad kažkas įvyksta.
„Dievo dovana, jog kažkas gali iš šalies pažiūrėti ir su tavimi pasidalyti šviežio oro gurkšniu, kuris suteikia galimybę į tą patį dalyką pažiūrėti iš kitos perspektyvos. O kuo labiau į tam tikrą dalyką įsigilinsi, tuo apie jį galėsi daugiau pasakyti. Manau, menininkas taip ir turi į viską gilintis“, – aiškino M. Meilūnas.
Režisieriaus M. Meilūno spektaklis „Krytis“ bus rodomas „Tauros lofte“ penktadienį 20 val.
Audinga SATKŪNAITĖ
