Gyvename jau dvidešimt pirmajame amžiuje ir visi džiaugiamės, kad turime nuostabų pagalbininką – kompiuterį. Be jo jau neįsivaizduojame nė vieno darbo kabineto, mokyklos ar įstaigos. Jis dažnas svečias ir senjorų namuose, kad šie galėtų palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais vaikais.
Tik ar tikrai visada gali padėti kompiuteris? Gal kartais mažas popierėlis rankoje turi daugiau galių? Noriu su laikraščio skaitytojais pasidalyti savo patirta nesėkme, kai neturėdama to popierėlio negalėjau patekti pas gydytoją konsultantą.
Sausio pabaigoje, sutrikus širdies ritmui ir esant aukštam kraujo spaudimui, buvau greitosios pagalbos automobiliu atvežta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių. Suteikus reikiamą pagalbą ir būklei pagerėjus, buvau išleista į namus, buvo patarta kitą dieną kreiptis į šeimos kliniką.
Kad galėčiau skubiai patekti pas savo šeimos gydytoją, išdavė išrašą apie man suteiktą pagalbą ir skirtus vaistus. Tuo metu Kardiologijos skyriuje nebuvo laisvų vietų ir nebuvo galimybės mane paguldyti, tad Priėmimo skyriuje mane priėmusios gydytojos buvau užregistruota kardiologo konsultacijai. Tiesa, jos laukti teko daugiau nei mėnesį.
Kadangi jau ne vienus metus sergu širdies liga, dėl tos priežasties yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, žinojau, kad einant pas konsultantus reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą. Vėl pakartotinai užsiregistravau. Šeimos gydytoja priėmė, bet paaiškino, kad tuo atveju, kai registruoja Priėmimo skyrius, šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas, informacija perduodama kompiuteriu įstaigai, į kurią gavau taloną konsultuotis.
Deja, atvykus pas kardiologą konsultantą, slaugytoja maloniai paaiškino, kad be siutimo manęs priimti negali, nors jaučiausi blogai. Slaugytoja pasiūlė vėl kreiptis į Priėmimo skyrių. Iš ten vėl į šeimos kliniką. Tiesa, turiu padėkoti gydytojai kardiologei, sutikusiai mane priimti po savaitės, jei atsinešiu siuntimą.
Vėl teko eiti trukdyti šeimos gydytoją. Užsiregistruoti ir patekti per keturias dienas nepavyko. Artimiausias vizitas būtų po septynių dienų, nes dėl gripo epidemijos buvo labai daug ligonių. Kadangi su šeimos gydytoja jau buvau kalbėjusi apie laukiamą vizitą pas kardiologus ir siuntimą, tai kantriai prie kabineto laukiau darbo pabaigos. Nejauku buvo, bet išdrįsau neregistruota užeiti į kabinetą, pasakyti savo nesėkmę. Gydytoja patvirtino tą patį, kad siuntimas mano atveju nereikalingas, bet pagailėjo manęs ir jį parašė.
Aš tikrai nežinau, kas teisus, o kas ne, bet man kilo klausimas – o ar niekuo negalėjo padėti visagalis kompiuteris? To klausiau ir kardiologės kabineto slaugytojos, bet ši atsakė, kad ne. Ligonis talone nurodytu laiku laukia prie gydytojo kabineto, o kompiuteris yra registratūroje, gydytojo kabinete. Mano išvada tokia: popierėliai dar reikalingi, kiekvienam juos gavus reikia padaryti kopijas ir namuose kaupti duomenis apie savo ligą.
Birutė Rauckienė
