Kolekcininko Klemento Sakalausko namuose įkurtame muziejuje – tikras senovės lobynas. Tačiau mažai kas žinojo, kad tarp visų eksponatų slėpėsi ir milijonus metų skaičiuojantis dinozauro kiaušinis.
Išvydusieji K. Sakalausko įsigytą dinozauro kiaušinį stebisi jo dydžiu: daugelis manė, kad jis turėtų būti gerokai didesnis. U. Mikaliūnio nuotr.
Klementas Sakalauskas kolekcionuoti įvairius daiktus pradėjo dar vaikystėje. Jo privačiame muziejuje, esančiame Piniavoje, galima pamatyti senovinių automobilių, žemės ūkio mašinų ir padargų, įvairių spynų, lygintuvų, keraminių indų, muzikos prietaisų ir daug kitų daiktų. Dauguma eksponatų kolekcininkas pats tvarko, restauruoja, taiso.
„Esu kolekcininkas iki pat panagių, man viskas įdomu. Pažįstu daug Latvijos, Estijos, Lietuvos bendraminčių. Su jais nuolat bendrauju, keičiamės savo eksponatais“, – „Sekundei“ pasakojo K. Sakalauskas.
Kaip tikina piniavietis, jo muziejuje lankytojų netrūksta vasarą, o ypač savaitgaliais. Žiemą muziejus neveikia, todėl kai kuriuos savo eksponatus vyras paskolina rengiamoms kituose miestuose parodoms.
Jo turimi lietuvių liaudies molio dirbiniai dabar svečiuojasi Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Čia eksponuojami XIX a. vidurio–XX a. pradžios ąsočiai, puodai, buteliai ir puodynės.
Panevėžio rajono garbės piliečio vardą turintis K. Sakalauskas dabar rengiasi Kaziuko mugei – ketina surengti muzikos aparatų parodą.
Kolekcininkas džiaugiasi, kad savo aistra užkrėtė sūnus ir anūkes – jie domisi muziejaus veikla ir nevengia pavaduoti muziejaus savininko.
„Jeigu man reikia kur nors išvažiuoti, gido pareigų mielai imasi sūnus. Tikiu, kad mano įkurtas muziejus gyvuos ir po manęs“, – pabrėžė K. Sakalauskas.
Vienintelis Lietuvoje
Kolekcininkas pasakoja, kad dinozauro kiaušinis tarp kitų eksponatų jo namuose atsidūrė atsitiktinai, specialiai tokio lobio jis neieškojo.
Vyras, vieną dieną užsukęs pas pažįstamą kolekcininką, gyvenantį Latvijoje, aptiko į akmenį panašų daiktą. Pradėjus domėtis eksponatu, latvis patikino, kad tai – dinozauro kiaušinis.
„Paklausiau, ar gali įrodyti, kad čia ne akmuo. Jis pakvietė mane atvažiuoti kitą kartą, kai latvių specialistai bus atlikę eksponato ekspertizę, – kalbėjo K. Sakalauskas. – Kol buvo tiriamas kiaušinis, jis spėjo pabrangti, nes kainavo ekspertizė. Kai nuvykau, man pateikė įrodymus, kad tai tikrai dinozauro kiaušinis.“
Kolekcininkas latvis šį eksponatą buvo įsigijęs iš savo bičiulio maskviečio. Pastarasis dinozauro kiaušinį buvo parsivežęs iš Mongolijos ar Kinijos. Tose šalyse tokių randami gūžtose: vienoje galima aptikti po 10–12 kiaušinių.
Pasak piniaviečio, jis internete buvo aptikęs, kad parduodama visa gūžta, tačiau eksponato kaina pasirodė per didelė.
K. Sakalauskas neatskleidė, kiek kainavo šiuo metu Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponuojamas pirkinys, tačiau patikino, kad suma nebuvo didelė.
„Parsivežęs šį kiaušinį pasidžiaugiau ir padėjau. Tai nėra pagrindinis mano muziejaus eksponatas. Turiu ir kitų, aplink juos nuolat sukuosi. Mane domina ir muzikos srities eksponatai, ir įvairi technika“, – tvirtino vyras.
Nors šio dinozauro kiaušinio kelionė po pasaulį buvo ilga, tačiau K. Sakalauskas tikina, kad jis iš Lietuvos jau nebeiškeliaus, net jei kas nors ir pageidautų jį nusipirkti.
„Daug ką kiti kolekcininkai norėtų iš manęs pirkti, bet savo eksponatų neparduodu. Kol kas kiaušiniu niekas nesusidomėjo. Dabar, kai visi apie jį sužinos, galbūt atsiras interesantų. Bet aš jo niekam neatiduosiu“, – juokėsi kolekcionierius. Ir pridūrė, kad toks eksponatas yra vienintelis Lietuvoje.
Kiaušinio – neslėpė
K. Sakalauskas dinozauro kiaušinį parsivežė maždaug prieš dešimt metų. Nors, pasak muziejaus savininko, jo niekur neslėpė, tačiau iš savo eksponatų gausybės niekada neišskyrė.
„Man visi muziejuje esantys daiktai brangūs kaip tėvui vaikai. Nė vieno negaliu išskirti, – tikino vyras. – Tačiau jų tikrai neslepiu. Jie prieinami visiems ir praplečia žmonių akiratį.“
Šis dinozauro kiaušinis prieš keletą metų buvo eksponuotas Molėtų astronomijos observatorijoje. Pasak K. Sakalausko, jei ne viena Kraštotyros muziejaus darbuotoja, atvykusi į jo namus Piniavoje, galbūt šio eksponato tiek daug žmonių nebūtų išvydę.
„Muziejininkė atrado tą kiaušinį ir mane įtikino, kad apie tokį eksponatą turi sužinoti visa Lietuva“, – kalbėjo vyras.
Tikrumu neabejoja
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji muziejininkė Vaida Goberienė džiaugėsi, kad šis unikalus eksponatas pateko į jų rankas, juk retas kuris turi galimybę prisilieti prie dinozauro kiaušinio.
„Kinijoje tokie eksponatai žmonėms nėra labai įspūdingi. Dinozaurų kiaušinių šioje šalyje aptinkama daug. O mums tai – tarsi stebuklas“, – tvirtino specialistė.
Šis K. Sakalausko eksponatas turi dokumentą, patvirtinantį kiaušinio autentiškumą, todėl niekas negalėtų abejoti jo tikrumu. Autentiškumo pažymėjime teigiama, kad kai kuriose vietose galima labai aiškiai matyti kiaušiniams būdingų aeracijos kanaliukų, tokius suklastoti būtų labai sunku. Jie ir įrodo šio kiaušinio autentiškumą.
K. Sakalausko įsigytas kiaušinis pagal dydį, formą, lukšto struktūrą yra identifikuojamas kaip hadrozaurų kiaušinis.
Dokumentas parašytas latviškai, todėl muziejininkės pasirūpino, kas jis būtų išverstas į lietuvių kalbą. Jos šį dokumentą nusiuntė vienam iš Vilniaus paleontologų ir jis patvirtino, kad pažymėjimas pasirašytas garsaus tos srities latvių specialisto.
Niekas neįtarė
V. Goberienė apgailestavo, kad apie šį dinozauro kiaušinį ilgokai nieko nežinojo. Tačiau artėjant Velykoms muziejininkės sumanė, kad tai puiki proga nustebinti panevėžiečius ir parodyti jiems kitokį kiaušinį – dinozauro.
„Atrodo, toks įspūdingas eksponatas šalia, o niekas to nė neįtarė, – juokėsi moteris. – Žmonėms juk visada įdomu, kas mįslinga, nematyta, atkeliavę iš praeities.“
Kadangi dinozaurai išnyko prieš 65 mln. metų, tai šis K. Sakalausko eksponatas siekia dar senesnius laikus. Šie keturkojai ropliai pasaulyje be pėdsako nedingo, mokslininkai dažnai aptinka suakmenėjusių jų kaulų, kiaušinių ir kitokių egzistavimo praeityje ženklų.
Pasak muziejininkės, tam, kad įvairios liekanos suakmenėtų, turi būti palankios sąlygos. Jeigu dinozauras sugaišdavo kokioje nors dumblėtoje pakrantėje, kaulai nugrimzdavo į dumblą ir sukietėdavo. O per ilgą laiką jie virsdavo akmeniu.
V. Goberienė sakė, kad šiam kiaušiniui gali nutikti tas pats, kas atsitinka nuolat liečiant akmenį – jis gali pradėti trupėti.
„Neduok Dieve, jeigu jį išmestume, tada gali ir suskilti. Su šiuo eksponatu reikia elgtis atsargiai“, – pabrėžė muziejininkė.
Paroda „Vieno kiaušinio istorija“ Panevėžio kraštotyros muziejuje veiks iki balandžio 2 dienos.
Faktai
Hadrozaurai, dar kitaip vadinami ančiasnapiais dinozaurais, turėjo ilgą, suplotą snapą. Šie dinozaurai buvo paplitę Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.
Jie turėjo ilgas užpakalines ir trumpesnes priekines kojas.
Maitindamiesi daugiausia laiko jie praleisdavo remdamiesi visomis kojomis, bet bėgti galėdavo ir atsispirdami užpakalinėmis kojomis.
Manoma, kad jie gyveno bandomis ir suko lizdus grupėmis.
Kai kurių ančiasnapių dinozaurų galva buvo plokščia, daugelis jų turėjo keistas skiauteres. Tikėtina, jog hadrozaurai galėjo būti nuo 7 iki 10 metrų ilgio ir sverti apie 7 tonas.
Audinga SATKŪNAITĖ
