Aktorė Nijolė Narmontaitė, nors išleidusi jau dvi knygas, rašytojos statuso kratosi. Aktorė sako, kad į susitikimus su žmonėmis keliaudavusi dar tuomet, kai rašyti nė negalvojo. Supratusi, kad visiems patinka juoktis, ji sumanė šmaikščias teatro gyvenimo istorijas sudėti į knygą, o sulaukusi sėkmės rašyti nesustojo.
N. Narmontaitė gerbėjų stoka nesiskundžia nei per spektaklius, nei per knygų pristatymą. Ištikimiausi jos knygų skaitytojai kartu su aktore keliauja iš vieno Lietuvos miesto į kitą. U. Mikaliūno nuotr.
„Jei mano kūryba nepatiktų skaitytojams, tai nevertėtų rašyti. Jaučiu, kad žmonės trokšta pozityvumo ir šviesos. Aš sau pasižadėjau, kad parašysiu mažiausiai septynias knygas“, – tvirtina aktorė.
N. Narmonaitė, Panevėžyje surengusi savo knygų „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ bei „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“ pristatymą, stebėjosi, kad į susitikimą susirinko gausus, vos į salę tilpęs jos gerbėjų būrys.
„Aktoriaus profesija yra tarsi sunki ir nepagydoma liga, o vienintelis mūsų vaistas – pilnos žiūrovų salės“, – pabrėžė menininkė.
Pasibaigus susitikimui N. Narmontaitės gerbėjai neskubėjo skirstytis ir džiaugėsi, kad pabuvimas, nors ir trumpas, šalia garsios aktorės visuomet nuskaidrina kasdienybę. Kai kurie pasiklausyti aktorės su žemaitišku užsidegimu pasakojamų istorijų atvyko net iš atokesnių Lietuvos miestų.
Panevėžio viešnia pasidžiaugė, kad pirmoji jos knyga per pusantrų metų buvo išleista net penkis kartus, ją galėjo perskaityti 15 tūkstančių žmonių. Neatsilieka ir antroji, jos tiražas jau siekia 13 tūkstančių.
Knygų herojai – teatralai
N. Narmontaitės knygų herojai yra ne vienas žymus teatro aktorius ir režisierius, su jais aktorė dažniausiai susitikdavo savo namuose. Tokius pasimatymus ji vadina pačiais šilčiausiais.
Aktorė džiaugiasi, kad kai kurių teatro žmonių gyvenimas yra neišsenkantis šmaikščių istorijų lobynas, kuris ir skatina nesustoti.
„Visų savo herojų prašiau pasidalyti linksmomis gyvenimo akimirkomis. Jų paklausiau vieno, man svarbaus dalyko: „Ką daryti, kad gyventi būtų linksmiau ir sieloj būtų šviesiau“, – tvirtino N. Narmontaitė.
Aktorę ypač žavi nebijantieji iš savęs pasijuokti. Pasak jos, tai drąsių ir stiprių asmenybių bruožas.
N. Narmonaitė, rengdamasi rašyti antrąją savo knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai“, išklausė daugiau nei 70 teatro žmonių gyvenimo istorijų. Abiejose menininkės knygose galima rasti režisieriaus Gyčio Padegimo, aktorių Algirdo Paulavičiaus ir Albino Kėlerio pasakojimų.
„Aš Gytį Padegimą visuomet mėgdavau paerzinti dėl jo pavardės. Vieną kartą jam sakau: „Režisieriau, apie jus vėl rašo laikrašty.“ Jis klausia: „Apie kokį spektaklį?“ O aš jam: „Mieste kilo gaisras ir įtariamas padegimas“, – šmaikštavo aktorė. – Jis manęs nuolat klausdavo, kiek ilgai aš jį dar trauksiu per dantį“.
Menininkė ypač apgailestavo, kad aktorei Galinai Dauguvietytei nespėjo pranešti džiugios žinios, jog būtent jos veidas bus ant antrosios knygos viršelio. N. Narmontaitė šią asmenybę laiko viena iš savo gyvenimo mokytojų.
„Ji mane išmokė pozityvumo, optimizmo. Mokė nebijoti iš savęs pasijuokti. Nebijoti būti savimi“, – ilgesingai kalbėjo N. Narmontaitė.
Abi aktorės knygos iliustruotos dailininko Rimo Valeikio pieštais teatralų portretais. N. Narmontaitė siekė knygoms suteikti gyvumo, todėl nenorėjo naudoti nuotraukų iš spektaklių ar kino filmų.
Kuriozai teatro užkulisiuose
Aktorė pasakoja ne tik kitų, bet ir savo gyvenimo istorijas. Pirmoji knyga nuo antrosios skiriasi tuo, kad vienoje dėmesys atkreipiamas į teatro kasininkių patirtį, o kitoje – į aktorių, režisierių ir savo pačios nuotykius.
Rašydama pirmąją knygą N. Narmontaitė apsilankė beveik visų Lietuvos teatrų kasose, nes ją ypač domino, ko žmonės dažniausiai teiraujasi.
„Pasirodo, klausia keisčiausių dalykų. Įvairių nesusipratimų būna tada, kai kasininkė pasako spektaklio pavadinimą, – dalijosi aktorė. – Kartą vyras, paskambinęs į Telšių dramos teatro kasą, klausė, kokį spektaklį šiandien rodys. Moteris atsako: „Bus sunku“. O šis atkirto: „Nesvarbu, kad bus sunku. Nuspręsiu, kai pamatysiu, pasakykit, ką rodys.“
Kaip tvirtina N. Narmontaitė, tai, kas jai nutiko stojant į vaidybos studijas, galima būtų pavadinti anekdotu. Iš Telšių kilusi aktorė šmaikštauja, kad nemokėjo kalbėti lietuviškai, tik žemaitiškai, buvo aukšta, todėl nuolat kreivai stovėdavo, tačiau tai nesutrukdė jai siekti svajonės.
„Savo knygoje norėjau papasakoti mažos mergaitės, kuri svajojo tapti aktore, istoriją. Pamatysite, kokių nesąmonių žmogus gali padaryti iš susijaudinimo. Per pirmąjį stojamųjų egzaminų turą net pamiršau savo vardą ir pavardę“, – kalbėjo kūrėja.
Juokiasi iš savęs
Pasak N. Narmontaitės, ypač daug juoką iki ašarų keliančių kuriozų jai nutiko vaidinant spektaklyje „Meistriškumo pamoka“, kur aktorė atliko Marijos Kalas vaidmenį. Bresto tarptautiniame teatro festivalyje kritikai bei publika ji pripažino geriausiu moters vaidmeniu.
Visas nuotaikingas istorijas, nutikusias vaidinant spektaklyje „Meistriškumo pamoka“, aktorė sudėjo į pirmąją savo knygą.
Autorė pasakoja, kad per spektaklį su žiūrovais bendraujama lyg su mokiniais, atėjusiais stebėti Marijos Kalas meistriškumo pamokų. Griežtąją mokytoją vaidinanti N. Narmontaitė turi pabarti žiūrovus už vėlavimą, plepėjimą ar kad valgo saldainius, o ypač jei suskamba telefonas. Aktorė juokiasi, kad susidaro įspūdis, jog barasi ne personažas, o pati N. Narmontaitė.
Aktorė prisimena, kad viena šmaikščiausių akimirkų „Meistriškumo pamokoje“ buvo tada, kai vaidino gimtajame mieste Telšiuose.
„Matau, pro duris įeina dvi pavėlavusios poros ir braunasi iki savo vietų eilės viduryje. Nors pagal spektaklio idėją turėjau juos aprėkti, bet, manau, nekreipsiu dėmesio, nes buvo nedrąsu pradėti bartis. Vėliau vieno iš atėjusiųjų pradeda įkyriai skambėti telefonas. Vyras bando jį išjungti, bet nesiseka. Tada susikaupiu ir pradedu rėkti: „Kaip jums ne gėda? Vėluojat? Čia vyksta pamoka, – pasakoja aktorė. – Tuomet vyras ant visos salės žemaitiškai surinka: „Tep bronge sumuokiejau už biliuotą, kad ont monės čė tep kriuoktų?!“
N. Narmontaitė pabrėžia, kad ne visos teatro žmonių papasakotos istorijos sutilpo į pirmąsias dvi knygas. Ji žada išlaikyti tą pačią rašymo struktūrą, tačiau gali atsidurti kiti herojai – grimuotojai, kritikai ar tie, kuriuos į galvą gali atpūsti netikėti kūrybiniai vėjai.
Audinga SATKŪNAITĖ
