„Laisvė – tai kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė ir nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę.“ Vasario 16-oji – iškili data, menanti atgautą laisvę, sunkiai nueitą kelią, kurį lietuviai įveikė būdami dvasiškai stiprūs, orūs ir vieningi. Kad ir kokie visi būtume skirtingi, mus jungia bendra istorija, bendros tradicinės vertybės. Vasario 16-osios rytą į ,,Vyturio“ progimnaziją rinkosi aktyviausi bendruomenės nariai: mokiniai, tėvai ir mokytojai. Dideli darbai prasideda nuo mažų. Atrodytų, smulkmenos – atnešti medžiagos, ją sukarpyti, tinkamai sudėlioti… O kaip smagu, kai į šį darbą įsijungia visa bendruomenė.
Vyturiukai dar kartą įrodė, kad visi bendrai iš labai paprastų medžiagų (dvi savaites iki šventės tėveliai ir mokytojai nešė nebereikalingas medžiagų atraižas) galime sukurti stebuklą. Mokykloje veikė kūrybinės praktinės dirbtuvės, kuriose buvo kuriami tautiniai papuošimai, skirti šalia mokyklos esantiems medžiams papuošti. Darbo vaisius – tautinėmis spalvomis pasipuošę medžiai šalia „Vyturio“ progimnazijos. Šventę pagyvino muzika, bendravimo šurmulys ir pasididžiavimas – mes tai padarėme drauge.
Tegul einančių ar važiuojančių pro šalį miestelėnų akis džiugina mažais inkilėliais ir lietuviškomis vėliavėlėmis pasipuošę medžiai, primenantys, kad meilė ir pagarba Lietuvai ir yra bendras mūsų darbas.
Zita Kazlauskienė
mokytoja
