Panevėžio muzikos mokyklos įvairių specialybių mokiniai su savo mokytojais parengė muzikinę dovaną.
Sausio pabaigoje panevėžiečiai sulaukė neeilinės dienos. Dviaukštis pastatas pačiame miesto centre, jau 110 metų (su nedidelėmis pertraukomis) nekeičiantis savo paskirties, svetingai atidarė duris visiems, norintiems pabūti kartu. Tarp šio pastato sienų prieš daugiau nei šimtą metų įsikūrė šviesaus atminimo žmogus. Visi jo darbai turėjo pagrindinį tikslą – žadinti lietuvių tautinę sąmonę. Pradėjęs nuo knygnešystės, lietuviškų knygų platinimo, ilgainiui nepabijojo investuoti į dvarininkui P. Puzinui priklausančio pastato nuomą, vėliau jį nupirko – kad su šeimyna turėtų kur ne tik gyventi, bet ir dirbti. Ir tebestovi – Juozo Masiulio, o ne Centriniu, knygynu vadintas net ir sovietiniais laikais, nes toks išliko žmonių atmintyje – ties simboline kryžkele, prie Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtos.
Pastato šeimininkai – žymiojo lietuviškos knygos mylėtojo, knygnešio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė, po Lietuvos nepriklausomybės sugrąžinimo tapusi knygyno paveldėtoja, – kartu su savo vyru Arūnu Paliuliu inicijavo jubiliejinį renginį. Visą šių metų sausio 23-iosios pusdienį knygyne šurmuliavo svečiai – tie, kurie norėjo ištarti nuoširdų žodį, padėkoti, pasveikinti, įteikti gėlių bei dovanų.
Panevėžio muzikos mokyklos įvairių specialybių mokiniai su savo mokytojais, kuriuos subūrė Dainius Strelčiūnas, Lina Martinkutė, organizavo Benedikta Pučkytė, Evaldas Laureckas, parengė muzikinę dovaną ir džiugino susirinkusiuosius ilgiau nei penkias valandas. Muzikinės dalies vedėja Rimutė Stankuvienė vieną po kito kvietė Fortepijono, Sintezatoriaus, Akordeono, Styginių, Pučiamųjų bei Tautinių instrumentų skyriaus dalyvius. Skambėjo nemirtingos klasikos ir romantizmo epochos pavyzdžiai, kino filmų muzika, džiazo fragmentai, įvairių tautų liaudies kūriniai, kantri muzikos ir mūsų amžininkų opusai. Publika labai įdėmiai klausėsi ir šiltai priėmė jaunųjų atlikėjų interpretacijas. Atlikėjų „desantas“ – 80 mokinių ir 24 mokytojai – ilgam prikaustė klausytojų dėmesį.
Malonią staigmeną pateikė mokytojų kapela, vadovaujama A. Vinckienės. Penki kūriniai suteikė daug teigiamų emocijų. Mus visus supo šilta knygyno atmosfera, pilna dėmesingų klausytojų ir lankytojų erdvė. Knygyno šeimininkas A. Paliulis sakė, kad tai buvo „didžiulis, netikėtas malonumas, lyg maratonas, besitęsiantis penkias su puse valandos“.
Šventės vakaro dalis tęsėsi J. Miltinio dramos teatre – visus pasitiko Panevėžio muzikos mokyklos R. Mureikienės vadovaujamas kanklininkių ansamblis „Ašarėlė“, inscenizuoti unikalios knygyno istorijos fragmentai, stebint Valerijaus Jevsejevo sukurtą ir režisuotą spektaklį.
Linkime J. Masiulio knygynui tęsti gražias tradicijas. Šis pirmasis lietuviškas knygynas iki mūsų dienų išliko su gera aura, ilga istorija ir daug meilės. Jis buvo ir yra reikalingas ne vienai kartai. Juk „didžiausia gyvenimo prasmė yra skirti ją tam, kas tęsis ilgiau nei pats gyvenimas“ (Viljamas Džeimsas).
Šioje erdvėje ir šiandien galima atgauti jėgas. Šių dienų mokiniai turėjo galimybę susipažinti su tikrąja inteligencija, kultūringu laisvalaikio leidimu skirtingų kartų apsuptyje. Kiekvienas mokinys ir mokytojas jautėsi pagerbtas ir įvertintas. Mes džiaugiamės galėję būti šios šventės dalimi. Šilčiausius padėkos žodžius šeimininkams tariame už tai, kad buvome kartu.
Lina Martinkutė
Benedikta Pučkytė
