Žiemai baigiantis trisdešimt septynios orios damos jaukiai įsitaisė Panevėžio miesto viešosios bibliotekoje. Vaikščioti ir kalbėti jos, žinoma, negali – yra tik lėlės. Bet žvelgiant į išraiškingų judesių, ryškiaspalviais drabužiais pasipuošusias, skrybėliuotas, nėriniuotas viešnias nesunku įsivaizduoti jas, gyvenančias savitą ir įdomų gyvenimą.
Menininkė Rima Keršienė šią lėlę kūrė pagal savo atvaizdą ir mintis. U. Mikaliūno nuotr.
Visuomenei šios lėlės pristatytos pirmą kartą – jų kūrėja nusprendė, kad jau laikas pasižmonėti. Ši lėlių paroda pirmoji ir jų autorei – Dailės mokyklos mokytojai Rimai Keršienei.
Prieš porą metų visa galva panirusi į lėlių kūrybos procesą, pedagogė šiai veiklai iki šiol skiria didžiausią savo laisvalaikio dalį. Per tą laiką darbščiose jos rankose gimė daugiau kaip šešios dešimtys įvairiausių lėlių.
Kniaudiškių gatvėje esanti viešoji biblioteka pirmajai parodai pasirinkta neatsitiktinai. R. Keršienė yra aktyvi šios bibliotekos skaitytoja ir, kaip pati sako, ne viena lėlė sukurta pagal skaitytų knygų herojų paveikslus.
Kalnai mezginių
Dailės mokykloje tapybą, erdvinę raišką dėstanti mokytoja visą laisvalaikį taip pat skiria meninei kūrybai.
Šiaulių universitetą baigusios menininkės diplominis darbas buvo susietas su drabužių mezgimu, tad virbalai ir vąšelis ilgai buvo nuolatiniai jos gyvenimo palydovai. Kūrybiniams sumanymams įgyvendinti būdavo pasitelkiama ir mezgimo mašina.
Staltiesės, servetėlės, skaros, suknelės, sijonai, palaidinės ir daugybė kitų dirbinių moters numegzta ar nunerta per tris dešimtmečius. Nors daug jų išdovanota, namuose vis dėlto susikaupė įspūdinga kolekcija, sako, jau į spintas nebetelpanti – juk dešimtmečiais kiekvieną mėnesį vis būdavo numezgama bent po vieną, o kartais ir du darbus.
„Atėjo laikas, kai pradėjau svarstyti, kuo kitu, be mezgimo, galėčiau užsiimti. Taip netikėtai į mano gyvenimą atėjo lėlės“, – paaiškina R. Keršienė.
Miesto viešojoje bibliotekoje įsikūrė būrelis Rimos Keršienės lėlių.
Visą kūrybos procesą, pasidomėjusi, kaip kitos menininkės kuria, moteris susidėliojo pati – nuo metalinio lėlės karkaso lankstymo, drabužių siuvimo iki išraiškos modeliniuose jų veidukuose, lakuojamų nagų, segamų papuošalų. Kūno proporcijų kurdama lėles, sako, nesilaikanti – jas susidėlioja pagal nuotaiką, pagal sumanytą aprangą, kartais būsimą išvaizdą nulemia kokia nors viena turima detalė.
Kiekviena kitokia
Pati pirmoji menininkės lėlė – ant kėdutės įsitaisiusi kukli moteriškė su knyga rankose. Nes knyga buvo pirmoji lėlių kūrybos įkvėpėja.
Savo lėles R. Keršienė dažnai sieja su knygomis – vienos pirmųjų sukurtų lėlių vaizdavo norvegų rašytojo romano „Įbrolis“ herojes – trijų kartų moteris. Tokias, kokias jas įsivaizdavo skaitydama.
Nemažai čia ir kitų romanų veikėjų, o drabužiai joms parinkti pagal atitinkamą laikotarpį, tautybę, to meto madą.
Štai viešnia, neabejotinai atvykusi iš Turkijos, ši – iš Gruzijos, o kita – tikra lietuvė, geltonkasė, su gintaro karoliais. Yra lėlė, vaizduojanti jų kūrėją – tuo metu, sako, kaip tik buvusi tokios nuotaikos, kokia dabar spinduliuoja ši lėlė.
Autorė pačią mylimiausią ir brangiausią lėlę skyrė savo šviesaus atminimo mamai. Prisiminus brangiausią žmogų, menininkės žvilgsniu perbėga graudulys. Šios lėlės drabužiai pasiūti iš mėgstamos mamos skaros, papuošalams naudotos ją primenančios detalės.
Iš senų užuolaidų
Kiekviena R. Keršienės kurta lėlė vis kitokia – skiriasi jos ne tik drabužiais, bet ir veido išraiška, turimais daiktais – viena su madinga rankine, kita nešasi gražiai įvyniotą dovaną, trečia laiko gėlių puokštelę ir kt.
Kruopščiai, su meile sukurtų lėlių drabužiai – ypatingi. Visi jie pačios menininkės pasiūti ar numegzti, priderinti, išsiuvinėti, karoliais, segėmis papuošti.
Medžiagų lėlių puošybai reikia nemažai. Jų draugai, pažįstami parūpina, nebereikalingas skaras, palaidines, papuošalus, įvairias skiautes dovanoja.
Ir savo spintose menininkė vis dar ką nors suranda – tai senas užuolaidas, tai dukros nebedėvimą šalį.
Tinka viskas – auksinės rankos sugeba iš, regis, nebetinkamų, išmesti skirtų daiktų tikrą fantazijų ir paslapčių pasaulį su gerosiomis fėjomis, mielomis bičiulėmis ar liūdesio valandą paguosti galinčiomis geriausiomis draugėmis sukurti.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
