Vargu ar daug sutiksi panevėžiečių, nė karto nesilankiusių seniausiame ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje J. Masiulio knygyne. Net žilagalviai senoliai savo atminties kertelėse galėtų rasti momentus, kai juos, dar visai mažus tėveliai vedėsi į pačioje miesto širdyje – Respublikos gatvėje – esantį knygų pasaulį.
Knygyno savininkė Karolina Paliulienė prie savo senelio Juozo Masiulio portreto. U. Mikaliūno nuotr.
Tiesa, patys pirmieji J. Masiulio knygyno lankytojai jau seniai išėjo į amžinybę – juk knygynas buvo atidarytas prieš daugiau kaip šimtą dešimt metų.
Apie pirmuosius knygyno gyvavimo dešimtmečius ir jo įkūrėją Juozą Masiulį byloja išlikę dokumentai, užrašai, nuotraukos. J. Masiulis gimė 1864 metais Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Paaugęs atvyko į Panevėžį ir įsidarbino prekybos namuose, o po kelerių metų nusprendė imtis savarankiškos prekybos. Iš pradžių su draugu pardavinėjo įvairias prekes, bet paskui, kadangi J. Masiuliui mėgo knygas, nutarė pradėti jomis prekiauti.
Lietuvoje buvo spaudos draudimo metai, tad knygos lietuviškais rašmenimis buvo draudžiamos. J. Masiulis ėmėsi jas platinti slapta – už tai buvo nubaustas, ištremtas į Rusijos gilumą. 1904 metais spaudos draudimą Lietuvoje panaikinus, į Panevėžį grįžęs J. Masiulis netrukus ėmėsi rūpintis legalaus knygyno atidarymu.
Gavus visus leidimus, iš pradžių knygynas buvo įkurtas nuomojamose patalpose, vėliau drauge su žmona jie tą pastatą įsigijo. Netrukus kitame pastato gale buvo atidaryta J. Masiulienės galanterijos gaminių parduotuvė.
1909 metais Masiuliams gimė duktė Onutė, o 1911 metais sūnus Jonas.
Knygyne – įkūrėjo anūkė
Panevėžio J. Masiulio knygynas unikalus dar ir tuo, kad dabartiniai jo savininkai – knygyno įkūrėjo palikuoniai. Knygyną valdo J. Masiulio anūkės, jo sūnaus Jono dukros Karolinos Paliulienės šeima.
Garbingos 110 metų sukakties proga J. Masiulio knygyno bendruomenė panevėžiečiams surengė šventę. Buvo gausu renginių, atvyko daug svečių.
J. Miltinio dramos teatre surengtoje teatralizuotoje improvizacijoje atskleista knygyno įkūrimo istorija.
Prisiminti nelengvi Pirmojo pasaulinio karo išbandymai, nesukliudę knygynui veikti ir toliau. Tarpukariu čia buvo miesto kultūros židinys, knygyno įkūrėjas garsėjo kaip mecenatas, visuomenės veikėjas.
J. Masiulis aktyviai dirbo iki pat mirties ir buvo populiarus tarp panevėžiečių. Mirė jis 1940 metais kovo mėnesį.
Prasidėjus sovietų okupacijai, šeima buvo išblaškyta, turėjo trauktis į Vakarus. Tačiau tame pastate knygynas veikė ir sovietmečiu. Knygyno įkūrėjo sūnus Jonas, spėjęs sulaukti nepriklausomybės ir atgauti savo knygyną, mirė 1995 metais. J. Masiulio knygynas Panevėžyje veikia ir šiandien, tęsiama prekybos knygomis tradicija.
Nutrauktas susitikimas
Paryžiuje gimusi J. Masiulio knygyno įkūrėjo anūkė, dabartinė savininkė Karolina Paliulienė prisimena, jog knygos jai buvo svarbios nuo pat mažens.
oks Juozo Masiulio knygynas išliko senuose atvirukuose.
„Dar skaityti nemokėjau, bet mėgdavau dėlioti, nešioti, tvarkyti knygas. Kartą tėvelis, stebėdamas mano pastangas, papasakojo, kad Lietuvoje, Panevėžyje, mūsų šeima turėjo knygyną su gausybe įvairiausių knygų. Nuo tada man ta šalis, kurioje yra mūsų knygynas, atrodė kaip prarastas rojus. Augdama domėjausi, svajojau, tikėjausi ją pamatyti“, – „Sekundei“ pasakojo knygyno savininkė.
Pirmą kartą į Panevėžį su tėveliu ir broliu Laurynu ji atvyko 1976 metais. Kelionės pretekstas buvo aplankyti tuo metu garsėjusį Panevėžio teatrą, susitikti su Juozu Miltiniu. Su juo Jonas Masiulis buvo pažįstamas dar nuo J. Miltinio studijų Paryžiuje metų, jiedu buvo bičiuliai.
Buvo sugalvota, kad neva reikia nusipirkti žemėlapių, ir svečiai patraukė į knygyną. Su jais, kaip tais laikais buvo privaloma, ir seklys KGB agentas, stebintis, kad nebūtų nuklysta kur nereikia.
„Tėvelį užplūdo emocijos, jis knygyno darbuotojoms ir išsitarė, žinote, aš esu Juozo Masiulio, knygyno įkūrėjo, sūnus. Viena darbuotoja nudžiugusi prisipažino turinti senų knygyno nuotraukų ir nuskubėjo į viršų jų ieškoti. O KGB atstovas liepė visiems skubiai palikti knygyną, tiesiog išstūmė iš jo, netrukus teko ir iš Panevėžio į Vilnių išvažiuoti. Žadėtų nuotraukų taip niekada ir nepamatėme, jos buvo konfiskuotos.
Atsimenu, tėvelis visą kelią iki Vilniaus verkė, taip skaudu jam buvo“, – pasakoja ponia Karolina.
Paskui būta dar ne vienos kelionės į Lietuvą, į Panevėžį. O atkūrus Nepriklausomybę knygynas grąžintas savininkų šeimai. Iš pradžių jį valdė Lauryno Masiulio šeima, bet jo žmonai prancūzei Lietuvoje gyventi nelabai norėjosi, tad vėliau knygynas buvo išnuomotas. Nuo praėjusių metų lapkričio prie jo vairo stojo Paliulių šeima.
Sugrįžo į knygyną
Seniausio knygyno lankytojai, be abejo, atkreipia dėmesį į centrinėje salės dalyje kabantį Juozo Masiulio portretą.
Šis portretas čia buvo ir prieškario metais. Jis tapytas maždaug 1926 metais, autoriaus pavardę ateityje tikimasi išaiškinti. K. Paliulienės rankose visos giminės archyvas, laiškai, dokumentai, tad juos tvarkydama moteris tikisi surasti daug įdomių faktų bei detalių.
K. Paliulienė pasakoja, kad 1944 metais, kai tapo aišku, jog šeimai gresia pavojus būti išvežtai, suskubta trauktis iš šalies.
„Močiutė tą portretą išsivežė su savimi, o dabar jis po ilgų kelionių restauruotas vėl kabo knygyne“, – sako ponia Karolina.
Įdomus ir kitų į knygyną sugrįžusių daiktų likimas. Štai ant priešingos sienos matyti Vytauto Didžiojo paveikslas. Pasirodo, ir jis puošė knygyną tolimais tarpukario metais.
„Kai jau buvo aišku, jog gresia tremtis ir nutarta trauktis, močiutė pažįstamiems leido pasiimti iš knygyno ką nori, juk vis tiek viskas bus suniokota. Vieno vaistininko šeima buvo pasiėmusi šį Vytauto paveikslą, o tėveliui susigrąžinus knygyną, žmonės paveikslą atnešė atgal. Taip į knygyną sugrįžo laikrodis, kiti daiktai.
Šiandien J. Masiulio knygynas, sudaręs sutartis su keliomis dešimtimis leidėjų, siekia savo siūlomuose leidiniuose atspindėti visas kultūros puses ir kryptis.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
