Sakoma, kad tapyba ant šilko persmelkta magijos. Šilkas tarytum kuria kartu ir kaskart siūlo netikėtų sprendimų. Išbandę šią techniką miesto medikai sako, kad tapyti ant plonyčio švytinčio audinio gali bet kas, tereikia šiek tiek drąsos ir noro kurti.
Dailės galeriją papuošė ne profesionalių dailininkų, o medikų rankomis išdabintos skarelės. U. Mikaliūno nuotr.
Kelias dienas Dailės galerija buvo papuošta ne profesionalių dailininkų, o medikų rankomis išdabintomis skarelėmis. Originalūs tapybos ant šilko darbai yra pirmoji šiemet vykusio projekto „Menas žmogaus gerovei“ paroda.
Kone tris mėnesius po darbo gydytojai ir slaugytojai skubėjo į meno dirbtuves, kuriose virė kitoks gyvenimas. Medikai čia neaptarinėjo ligonių diagnozių, nediskutavo kasdienybės klausimais, jiems rūpėjo kiti dalykai – spalvos, teptukai ir dažai. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai susipažino su tapybos ant šilko technika, sukūrė rankdarbių sau ir artimiesiems.
Dailės mokytoja Aušra Lazdauskienė sako, kad toks projektas leidžia ne tik atsipalaiduoti, bet ir į viską pažiūrėti kitomis akimis. Vieniems tai buvo lyg palaima, kitiems tikras kantrybės išbandymas.
„Tai tam tikra grandininė reakcija. Aš raminau gydytojus, o gydytojai ramino ligonius. Į dirbtuves medikai ateidavo įvairiausių nuotaikų. Vieni labiau įsitempę, kiti kiek mažiau. Buvo tokių, kurie kūrybos proceso metu nusiramindavo, o iš kai kurių nervinė įtampa sklido per visą užsiėmimą ir iki pat dešimto karto“, – kalbėjo A. Lazdauskienė.
Menininkė pabrėžia, kad viskas priklauso nuo žmogaus. Vieni medikai sureikšmino savo dalyvavimą ir įsivaizdavo, kad nutapys milijono vertą darbą, kiti nuvertino savo galimybes, treti nepavykus labai nusimindavo.
„Su medikais dirbti savotiškai įdomu. Kiekvienoje grupėje buvo po 13 moterų ir visos jos skirtingos. Skyrėsi temperamentas, charakteriai, romantikės panirdavo į kūrybą, kitos kunkuliuodavo. Buvo ir tokių, kurios mesdavo savo darbus ir išeidavo“, – įspūdžiais dalijosi A. Lazdauskienė.
Netradicinis sprendimas
Instaliacija sukurta iš šilko, kurį kūrybinėse dirbtuvėse išmargino trijų Lietuvos miestų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Ant šilko tapė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Respublikinės Kauno ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės bei Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės medicinos personalas.
Paroda „Kinetinė medicina“ sukurta iš beveik 200 šilko skarelių, kurias instaliacijų ir performansų menininkė Eglė Gudonytė susiejo į daugialypę kabančią instaliaciją.
E. Gudonytės kūrybai būdingas minimalizmas, aiškumas, pusiausvyros įspūdis. Linija, forma, kompozicija – veikia kaip užuominos, skatinančios žiūrovą savaip „išgyventi“ tai, kas paslėpta kūrinyje. Instaliacija atsispindi tai, kokia svarbi Eglei yra gamtai, į kurią atsigręžiama ieškant harmonijos ir jėgų kasdienybėje. Gamta ir jos formos žavi savo tobulumu, ji atsiskleidžia kaip išties gydanti.
„Man patinka, kad darbuotojai ne tik paišė ant skarelių, bet ir išėjo į viešąją erdvę. Norėjau parodyti kitokį eksponavimo būdą. Dažniausiai mes pratę šilko skareles kaip ir tapybą matyti dvimačiame projekte, bet šį kartą man norėjosi parodyti skarelių medžiagiškumą ir interpretuoti visą tą veiksmą. Skarelių pakėlimas į viršų tarsi susijęs su medicina, slaugytojomis. Siekiau parodyti lengvumą, balansą, norėjau žmonių akis pakelti į viršų“, – sako instaliacijos autorė.
Stiprina gerovę
Paroda „Kinetinė medicina“ yra socialinio meno projekto „Menas žmogaus gerovei“ dalis. Projektas siekia stiprinti meno ir sveikatos jungtis. Lietuvoje socialinės meno praktikos koncepcija ir veikla, savo tikslais siejanti įvairias – meno, sveikatos, socialinės apsaugos, mokslo ir kt. sritis – yra unikali ir inovatyvi. Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai mūsų šalyje dirba itin sudėtingoje kompleksinėje aplinkoje, kupinoje stresogeninių veiksnių, kurie daro darbą pavojingu sveikatai ir nesaugų. Projektas atstovauja požiūriui, kad kūrybinė meninė veikla yra veiksmingas būdas stiprinti gerovę darbe.
„Dirbami meno dirbtuvėse medikai rado atsipalaidavimą, juk kūryba padeda sumažinti stresą, tai lyg buvimas su savimi. Be to, taip buvo didinimas bendruomeniškumas, dingsta formalumai.
Proceso metu medikės pačios nustemba, kad jos gali ir moka kurti meną, o taip didėja jų pačių savivertė. Kūrėjai tapydami rado naują, kitokį pasaulį“, – pasakoja projekto koordinatorė Simona Karpavičiūtė.
Į parodos atidarymą susirinkę medikai sakė, kad jų specialybė reikalauja daug energijos, todėl šis projektas jiems buvo tarsi gaivus lašelis įtemptame darbe.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
