Keramiko Egidijaus Radvensko paroda „Refleksijos“ – tai ne tik galimybė pamatyti pasaulį menininko akimis, bet ir puiki proga pasivaikščioti tarp neįprastų pavidalų kasdienybės objektų.
E. Radvenskas nė vieno savo darbo neišskiria, šiam keramikui svarbiausia – atskleisti kūrinio esmę. U. Mikaliūno nuotr.
Atskleisti idėją
Surengti skulptūrinių objektų parodą „Refleksijos“ E. Radvenskui padėjo 2015-aisiais gauta valstybinė stipendija. Tokia parama jam jau buvo paskirta 2011 metais, tada sukūrė ciklą „Artefaktai“ ir pakvietė į tris autorines parodas – Panevėžyje, Vilniuje, Rokiškyje.
„Čia ataskaitinė paroda už gautą stipendiją. Ji leidžia kurti ką nori, juk pats nusprendi, ką darysi, niekas tau nenurodo. Parodos tema – refleksijos – jau buvo sugalvota rašant projektą“, – sako keramikas.
Finansinę paramą profesionaliems, aktyviai kūrybinėje veikloje dalyvaujantiems menininkams skiria Lietuvos kultūros taryba. Ją galima gauti kas dveji metai.
Parodos autorius atskleidė, kad jos idėją padiktavo noras įvairius objektus ar gyvenimo situacijas perteikti savitai. Keramikui labai svarbu medžiagos, tad dažnai jungia skirtingas ir netradicines, nes siekia kuo tiksliau atskleisti kūrinio esmę. E. Radvenskas naudoja aukštos degimo temperatūros akmens masę, izoliacines plytas, jas derina su medžiu ar įvairiais surūdijusiais daiktais.
Visus parodos eksponatus vienija kubo forma, ji menininko kūryboje gana dažna. Kaip aiškina keramikas, nori kuo mažiau blaškytis ieškodamas naujų formų, nes jam svarbiausia – atskleisti pagrindinę kūrinio mintį.
E. Radvenskas teigia, kad prieš tai sukurti darbai buvo tarsi muziejaus eksponatai, nes gimdavo iš jį suintriguodavusių objektų. Pasak menininko, parodą „Refleksijos“ nuo kitų skiria tema, tačiau galima rasti sąsajų su ankstesniais darbais.
„Nuo savęs toli pabėgti neįmanoma. Kai dirbi, visi kūriniai vis tiek eina viena kryptimi, skiriasi tik niuansai – pati pateikimo forma“, – savo kūrybos subtilumus atskleidžia panevėžietis.
Ironija gelbsti
Septynių E. Radvensko eksponatų pavadinimai išsiskiria lakoniškumu ir ironija. Kūriniai, pavadinti „Santechniko košmaras“, „Sutramdyti instinktai“, „Sąmoningas suvaržymas“ ir kiti, suintriguos ne vieną parodos lankytoją.
Pats keramikas išskiria darbą „Paslaptinga M. L. šypsena“, nes, pasak jo, „gerai žiūrisi“.
Pavadinimai ne tik taikliai atskleidžia idėją, bet ir išreiškia kūrėjo požiūrį į gyvenimą. Jis, pasak menininko, yra gana nykus ir niūrus, o humoras, ironija ar sarkazmas padeda gyventi.
„Per daug rimtai žiūrėti į gyvenimą nesveika. Ir žiūrovui įdomiau, jei eksponato pavadinimas užkabina, nėra sausas“, – aiškina parodos autorius.
E. Radvensko teigimu, pavadinimas dažniausiai atsiranda kūrinį jau baigus, tačiau būna, kad idėją padiktuoja kur nors nugirsta frazė.
„Kūrinių pavadinimai tarsi atėję iš aplinkos, kas nors gali būti nugirsta, kartais iš to ir gimsta darbas. Nors būna ir taip: padarai ir suki galvą, kaip kūrinį pavadinti, kad visiems būtų aišku, ką nori pasakyti“, – apie pavadinimų svarbą kalbėjo kūrėjas.
Kūriniai gimsta įvairiai
Menininkas teigia, kad nėra formulės, kuri nusakytų, kaip gimsta jo kūriniai. Vieni atsiranda iš karto, kitiems reikia daugiau laiko. Būna, kad pradėtą darbą tenka padėti į šalį, nes nebežino, kaip jį baigti, tada imasi kito. Prie palikto kūrinio keramikas grįžta tada, kai suvokia, kaip jis turi atrodyti.
„Nebūna taip, kad prisėdęs prie vieno kūrinio jį padarai iki galo. Dažnai darau kelis darbus iš karto. Kūrinių technologija taip pat labai svarbu, pavyzdžiui, jei dirbu su keramika, ją reikia palikti džiūti, taip pat būtina glazūruoti“, – apie kūrybos procesus pasakojo E. Radvenskas.
Koks bus kūrinys, kartais paaiškėja tik per kūrybinį procesą, kiti darbai gimsta iš seniai subrandintos idėjos.
„Kartais pradedi ką nors daryti ir tik tada ima aiškėti kūrinys, o būna, kad pasidarai maketą, tada belieka jį padidinti“, – aiškina keramikas.
Gyvenimu nesiskundžia
Kaip tikina E. Radvenskas, jam gyventi ir kurti Panevėžyje nesunku. Kadangi miestas nėra didelis, nereikia gaišti laiko važinėjant į studiją ar iš jos grįžtant į namus. Nors juokaudamas priduria, kad menininkams visur nėra lengva.
„Jei parodai, o ne parduoti darbus darai, tai nėra didelio skirtumo, ar esi Vilniuje, ar Kaune, ar Panevėžyje“, – teigia.
Ekspozicijų dailininku dirbantis E. Radvenskas pasakoja, kad užsakymų iš žmonių, kurie jo darbais norėtų papuošti namų interjerą, pasitaiko labai retai – kartą ar du per metus.
Faktai
Egidijus Radvenskas gimė 1961 metais Panevėžyje.
1985 metais baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), studijavo dizainą.
Nuo 1997 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dalyvauja parodose, simpoziumuose, projektuose įvairiose šalyse – Austrijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje.
Surengė 12 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 100 grupinių parodų, 18 projektų, simpoziumų Lietuvoje ir užsienyje.
Vilniaus keramikos meno bienalėje pelnė 1 vietą. 2010 metais gavo prof. Liudviko Strolio premiją, buvo išrinktas Metų panevėžiečiu kultūros ir meno srityje.
E. Radvensko paroda „Refleksijos“ „Galerijoje XX“ veiks iki gruodžio 16 dienos.
Audinga SATKŪNAITĖ
