Jurga Ivanauskaitė – viena iškiliausių ir talentingiausių šio amžiaus asmenybių. Ji buvo ir rašytoja, ir poetė, ir dramaturgė, ir savo knygas iliustruodavusi dailininkė, ir garsi keliautoja, paslaptingo Rytų pasaulio žinovė, sukauptą išmintį sudėjusi į kūrinius.
Per Jūratės Baranovos knygos pristatymą iš ekrano į salę žvelgė Jurga Ivanauskaitė. V.Benašo nuotr.
Praėjusią savaitę panevėžiečiams buvo suteikta proga šią menininkę pažinti dar arčiau. Jiems pristatyta profesorės Jūratės Baranovos knyga „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“.
Į G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos salę susirinko gausus būrys prieš aštuonerius metus amžinybėn iškeliavusios šios knygos herojės – J. Ivanauskaitės – talento gerbėjų. Knygą pristatė jos autorė – filosofijos profesorė, eseistė, literatūros kritikė J. Baranova. Renginyje dalyvavo ir J. Ivanauskaitės mama – dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Korsakaitė.
„Kūryba man yra gyvenimas, o gyvenimas yra kūryba“, – taip ne kartą yra sakiusi Jurga, tai akcentuota ir J. Baranovos knygoje.
Bibliotekos fojė ant didžiulio stalo buvo sudėtos visos J. Ivanauskaitės knygos – nuo 1985 metais išleistos pirmosios – „Pakalnučių metai“
iki jau po jos mirties dienos šviesą išvydusių „Nežaiskite su mėnuliu“, „Odė džiaugsmui“. Tarp jų – ir populiarios, skaitytojų pripažinimą pelniusios „Kelionė į Šambalą“, „Ragana ir lietus“, „Mėnulio vaikai“ ir kitos.
Apžiūrėjus J. Ivanauskaitės kūrinius ir dar kartą prisiminus, kokį nepaprastą įspūdį padarydavo šios jaunos rašytojos kūryba, jos gilus mąstymas, gebėjimas perteikti pačius subtiliausius jausmus, įminti egzistencijos mįsles ir parodyti dar nematytą gyvenimo pusę, norėjosi kuo greičiau atsiversti J. Baranovos knygą.
Jos autorė mano, kad J. Ivanauskaitės fenomenas paženklino didelę dalį jau nebegrąžinamo laiko.
„Sekant jos pėdomis, galima aptikti ir dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje gimusios kartos pėdsakus“, – sakė J. Baranova.
Mistinės alchemijos kodas
J. Baranova pabrėžė: „Ši knyga yra apie Jurgą Ivanauskaitę ir jos kūrybos ženklus.“
Remdamasi pokalbiais su Jurgos mama, iki šiol neskelbtais laiškais bičiuliams, daugybe kitų įvairiausių šaltinių, autorė į kūrėjos asmenybę galėjo pažvelgti giliau. Ji iš J. Ivanauskaitės mamos buvo gavusi knygas, kurias skaitydavo Jurga.
„Mačiau jos pabrauktas vietas, pažymėtas citatas ir, nors alchemiją suprasti sunku, rodos, artėjau prie ženklų paslapčių atskleidimo“, – teigė J. Baranova.
Ji tvirtino, kad daug įtakos rašytojos pasaulėvaizdžiui padarė šveicarų psichologas, analitinės psichologijos pradininkas Karlas Gustavas Jungas (1875–1961). Jurga ypač domėjosi jo filosofiniais veikalais – turėjo rusišką „Sapnų alchemijos“ leidimą, į lietuvių kalbą išverstą „Žvelgiant į pasąmonę“, keletą knygų anglų kalba.
J. Ivanauskaitės kūryboje daug įvairių ženklų, paslaptingų kodų. J. Baranova primena, koks svarbus Jurgos gyvenime buvo durų, vartų simbolis – ji buvo sumaniusi kurti fotografijų ciklą durų motyvu.
Jau žinodama, kad artėja paskutinės gyvenimo žemėje valandos, paklausta, ar nebijanti, Jurga atsakiusi: ne. Nes visą tą laiką jai verdavosi vis naujas tarpsnis, vis atsidarydavo kitos pažinimo durys, o už jų atsiskleisdavo vis svarbesnės paslaptys, skaistus ir grynas aiškumas.
J. Baranova pasakojo, kad rašyti knygą apie J. Ivanauskaitę paskatino kadaise šioje bibliotekoje vykęs renginys, jam pasibaigus su Jurgos mama I. Korsakaite sutarė parengti leidinį. Profesorė vis skaitė J. Ivanauskaitės knygas, domėjosi jos gyvenimu, ir nors sumanymas atrodė sudėtingas, kėlė nemažai abejonių, pradėjusi rašyti ir sulaukusi I. Korsakaitės palaikymo, darbą tęsė.
Knygoje J. Baranova stengėsi per kultūrinį ir filosofinį kontekstą analizuoti Jurgos asmenybę ir kūrybą. Rašydama ji vengusi bet kokių išorinių ženklų – nejungė televizoriaus, neskaitė laikraščių ir visą dėmesį bei laiką skyrė fenomenalių gabumų asmenybei analizuoti.
J. Ivanauskaitės mama I. Korsakaitė pažymėjo, kad knygos autorė naujai pažvelgė į Jurgos kūrybos visumą, atskleidė jos asmenybės ir pasaulėjautos bruožus. I. Korsakaitė papasakojo, kaip įamžinamas dukros atminimas. Bibliotekai ji padovanojo ką tik išleistą J. Ivanauskaitės eilėraščių dvitomį lietuvių ir rusų kalbomis „Šokis dykumoje“ ir „Odė džiaugsmui“.
Išliko šalia
„Jurga yra šalia mūsų“, – sakė knygos autorė, tą patį jaučia ir visi J. Ivanauskaitės talento gerbėjai.
Šią iškilią asmenybę renginio dalyviai pamatė ir Agnės Marcinkevičiūtės filme „Šokis dykumoje“. Salėje užgesus šviesoms iš ekrano į visus pažvelgė Jurga – tokia, kokią mes ją pažinojome. Pažinojome nė karto gyvenime nesutikę, nebendravę, nespaudę jai rankos. Jurga, matyta tik televizoriaus ekrane, nuotraukose, pažįstama tik iš kūrybos, daugeliui buvo artima ir sava.
Štai Jurga pasakoja apie vaikystę, sako, kad ji buvusi kaip visų – su vasaromis miške ar prie jūros. Štai prisimena mokyklinius metus – sunkius ir varginamus, pasakoja apie studijas Dailės institute. Prisipažįsta, kad ir čia nebuvo lengva, nes dažnai jos požiūris nesutapdavo su tuo metu priimtu.
Prisimindama pirmąją kelionę į Tibetą, Jurga sako: „Bėgau nuo savęs tokios, kokia tada buvau.“ Ji pasakoja, kokį ten materialiai skurdų, bet dvasiškai turtingą gyvenimą pamatė, koks palengvėjimas atėjo sugebėjus atsikratyti didžiausios nuodėmės – puikybės.
Jurga tvirtina supratusi, kad Dievas yra kiekviename iš mūsų, o mes, europiečiai, per daug dėmesio skiriame išorės dalykams.
Vos 46-erius metus šioje žemėje praleidusios J. Ivanauskaitės asmenybė ir talentas buvo neeiliniai. Ji įvertinta skaitytojų pagarba ir meile, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Nacionalinė kultūros ir meno premija, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medaliu ir diplomu ir kt.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
