Panevėžio muzikinis teatras jau šiandien žiūrovus pakvies į miuziklo „Mano puikioji ledi“ premjerą. Teatro scenoje jie turės progą pasimėgauti vaidybos, šokio ir dainos švente.
Nors miuziklas „Mano puikioji ledi“ buvo rodytas ne vienoje pasaulio bei Lietuvos scenoje, tačiau Panevėžio muzikinis teatras žada sužavėti aktorių meistriškumu, energinga muzika, širdį glostančiomis dainomis. U.Mikaliūno nuotr.
Miuziklas „Mano puikioji ledi“ suteiks galimybę stebėti dramatišką kovą su savimi ir ironiškai pažvelgti į vyriškumo temą. Tą problemą išryškins vieno iš pagrindinių personažų Higinso užsispyręs siekimas atsiriboti nuo bet kokių įpareigojamų santykių su moterimis bei pasišventimas viengungystei.
„Nei ašaros, nei jausmai, nei švelnūs žodžiai nė kiek nemenkina vyriškumo, priešingai – tai asmenybės brandumo, stiprumo požymiai“, – įsitikinęs miuziklo režisierius Nerijus Petrokas.
Besivystanti drama tarp vyro ir moters gali ne vieną žiūrovą priversti tramdyti ašaras, tačiau spektaklyje netrūks ir miuziklo žanrui būdingos ironijos.
„Mano puikioji ledi“ išsiskiria ir tuo, jog čia itin daug vyriškų vaidmenų. Kai kurie vyrai aktoriai Panevėžio muzikinio teatro scenoje netgi debiutuos. Iš visų pagrindinių spektaklio vaidmenų tik vieną atlieka moteris.
Šalia pagrindinės draminės linijos miuzikle keliama ir edukacinė problema – taisyklingos kalbos išsaugojimo. N. Petrokas įsitikinęs, jog apie savos kalbos išsaugojimą pravartu pakalbėti ir iš scenos, nes tai gali padėti suklusti ir savęs paklausti, kuo kiekvienas galime prisidėti prie kalbos išsaugojimo.
Tokią miuziklo idėją padiktavo pagrindinė kūrinyje keliama problema, jog žmonėms, neįvaldžiusiems taisyklingos literatūrinės kalbos, iškyla kliūčių siekiant karjeros bei visa tai neleidžia užkopti ant aukštesnio visuomenės laiptelio.
Norint pabrėžti kontrastą tarp taisyklingos aukštuomenės kalbos ir gatvės žmonių, žemesnio sluoksnio personažus vaidinantys aktoriai kalba įvairiomis tarmėmis, į savo kalbėjimą įterpia įvairių žargonų bei rusicizmų.
Ypač didelis uždavinys tenka pagrindinį vaidmenį atliekančiai aktorei, kad išryškintų herojės vidinius pokyčius, ji turi keisti savo kalbėjimo intonaciją, tembrą.
Kūriniui reikia subręsti
Režisierius N. Petrokas pasidžiaugė, jog apie tokio kūrinio pastatymą ilgai svajojo ir neslėpė, jog šis miuziklas nėra lengva užduotis aktoriams.
„Tokiam kūriniui reikia sulaukti trupės, su kuria turėtum panašų supratimą apie teatrą ir žiūrėtum viena linkme. Tokiam kūriniui reikia subręsti, kad aktoriai būtų pajėgūs viską tinkamai išreikšti“, – atskleidė režisierius.
Dramą tarp vyro ir moters itin gerai išryškina tai, jog aktorių amžius beveik atitinka personažų, apie kuriuos galvojo kūrinio autoriai, amžių.
„Daugelyje užsienio pastatymų pagrindiniai aktoriai buvo per seni, tai galėjo suklaidinti žiūrovus bei sukelti jiems klaidingų interpretacijų“, – kalbėjo režisierius.
Netikėta scenografija
Per visą spektaklį scenoje bus kuriamas Londono žemėlapis, kuris primins turistams skirtą bukletą. Scenografija, kurią kūrė F. Kleinas iš Austrijos, komponuojama iš važinėjančių sienų, scenovaizdis kinta priklausomai nuo situacijos. Tokį scenografijos sprendimą lėmė tai, jog miuziklas pasižymi didele scenų kaita.
Nors miuziklas „Mano puikioji ledi“ buvo rodytas ne vienoje pasaulio bei Lietuvos scenoje, tačiau Panevėžio muzikinis teatras žada sužavėti aktorių meistriškumu, energinga muzika, širdį glostančiomis dainomis.
Frederiko Lou miuziklas „Mano puikioji ledi“ parašytas pagal garsaus anglų rašytojo Bernardo Šo romaną „Pigmalionas“.
Istorija vyksta 1910 metais, profesorius, fonetikos meistras Henris Higinsas (aktorius R. Urbietis) kerta lažybų su savo kolega Pikeringu (aktorius A. Malikėnas), jog per šešis mėnesius paprastą gatvės gėlių pardavėją Elizą (aktorė E. Kalvaitytė-Vitkauskienė) pavers aristokrate, tai yra išmokys ją taisyklingos kalbos.
Audinga SATKŪNAITĖ
