Gausiame įvairiaspalvių gėlių parade kardeliai užima ypatingą vietą. Aukšti, puošnūs, didingi, tikri darželių aristokratai, kardeliai patrauklūs ir spalvų, ir formų įvairove.
Alfonsas Žobakas kardelių parodas G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pradėjo rengti pirmas. U. Mikaliūno nuotr.
Patekti ten, kur jų šimtai, – į parodą, malonu net ir tiems, kuriems kardeliai pažįstami tik iš tolo, kurie nei jų augina, nei puoselėja, nei perka. O tiems, kurių darželiuose ir soduose taip pat linguoja ilgi dar kitaip gladiolėmis vadinamų gėlių stiebai, susitikimas su kardelių augintojais, selekcininkais tampa neįkainojama patirtimi.
Į VII kardelių parodos atidarymą G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Atrijaus terasoje susirinko gausus būrys šių gėlių puoselėtojų. Nors gėlininkai iš kitų šalių, kaip buvo rengęsi, neatvyko, ne mažiau įdomios atrodė ir Lietuvoje užaugintos gėlės.
Gėlininkus iš Čekijos, Lenkijos, kitų šalių nuo tolimos kelionės sulaikė itin menki šiųmečių kardelių žiedai. Parodai nelabai buvo ko vežti. Šaltas pavasaris šioms gėlėms buvo ypač nepalankus ir kai kurios veislės net nepražydo, o pražydusios neatskleidė viso savo žavesio ir grožio.
„Skurdūs šie metai. Tuo laiku, kuris žiedų formavimuisi svarbiausias, kai kardeliai būna trijų lapų, šiemet buvo bjauriai šalta. Tik tie gėlininkai, kurie susiprato uždengti augalus, laimėjo, to nepadariusiems liko tik apgailestauti“, – tikina ilgametis kardelių augintojas selekcininkas Alfonsas Žobakas.
Parodų Panevėžyje įkvėpėjas ir organizatorius pateisina likusiuosius namie.
„Juk nevažiuos su keliais menkais žiedais tokio tolimo kelio. Kai kam ir kitokių problemų dar prisidėjo. Tikiuosi, susitiksime geresniais metais“, – viliasi A. Žobakas.
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje savo kardelius gėlininkas eksponuoja jau daugiau kaip dešimt metų, tik vėliau jo rengiamos parodos peraugo į respublikines, tarptautines.
Grožio kūrėjai ir puoselėtojai
„Ne kardelių metai“, – apgailestavo į parodą žiedus iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo atvežusi jų augintoja Gitana Štukėnienė.
Viešnia pasidžiaugė, kad net tokiomis sąlygomis gėles vis dėlto pavyko užauginti.
„Žmogaus rankos daug ką gali. Ir tiems, kurie net tokiais skurdžiais metais sugebėjo surinkti įspūdingas kolekcijas, didžiausia pagarba“, – tvirtina mokslininkė.
Kardelių augintojai turėjo ką parodyti parodos lankytojams. Bibliotekoje apsilankiusiųjų dėmesiui buvo pateikti panevėžiečių A. Žobako, Leono Adomavičiaus, Kauno rajono gėlininko Antano Markevičiaus užauginti kardeliai, marijampolietės Danutės Simonaitienės jurginai, spalvingi žiedai iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo.
Atrijaus terasa kardelių augintojų vertinama dėl puikaus iš viršaus sklindančio apšvietimo, leidžiančio matyti natūralią gėlių spalvą, ir tinkamo eksponavimo aukščio.
Į parodą atvykęs Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos valdybos pirmininkas Edvinas Misiukevičius parodos lankytojams linkėjo pasidžiaugti tuo, kad stebuklingas žydėjimas, nepaisant prastų oro sąlygų, prasidėjo laiku.
„Į parodą savo kardelius atvežę žmonės ne tik žemę dirbantys jų augintojai, jie grožio kūrėjai ir puoselėtojai, estetai“, – kalbėjo pirmininkas.
Jis pats daugiau specializuojasi augindamas vilkdalgius ir vienadienes. Gėlės vyrą žavėjo nuo vaikystės, tad savo gyvenimą ir paskyrė šiai veiklai.
Sudėtingas procesas
Tokia diena, kai patyrę kardelių augintojai gamtą ir jos grožį vertinančių žmonių dėmesiui gali pateikti gausybę pasaulyje populiarių ir pačių išvestų veislių gėlių žiedų, – tik kartą metuose, ji tampa švente ir žiūrovams, ir gėlininkams.
Per praėjusią parodą A. Žobakas kalbėjo, kad Panevėžyje rengiama kardelių paroda kelia įvairių šalių gėlininkų susidomėjimą. Apie šias parodas rašyta Rusijos, Didžiosios Britanijos, kitų užsienio šalių gėlininkų portaluose.
Buvusio ilgamečio Panevėžio visuomenės sveikatos centro vadovo, gydytojo, kardelius auginančio jau daugiau kaip tris dešimtis metų, išvestos kardelių veislės populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, net Amerikoje.
Šios gėlės selekcininkui patinka dėl įvairovės: jų žiedai skirtingų dydžių, ilgai žydi, o spalvų paletė itin plati, juk kardeliai būna visų atspalvių, išskyrus sodriai mėlyną. Kardeliai gali būti nuo baltos iki kone juodos su raudonu atspalviu spalvos.
A. Žobako teigimu, kardelių selekcija nėra brangus pomėgis, tačiau reikalaujantis daug kruopštaus darbo, atsidavimo.
Kardelių auginimas gana sudėtingas procesas. Prieš šalnas gumbasvogūnius reikia nukasti, paruošti žiemojimui, o per visą žiemą būtina tinkamai saugoti ir prižiūrėti.
Rūpi visus metus
Prieš keletą metų į kardelių auginimo vargų ir džiaugsmų upę įbridęs panevėžietis Leonas Adomavičius – A. Žobako mokinys. Sąjūdžio veikloje susitikdavę vyrai susidraugavo ir patyręs gėlininkas dovanojo kardeliais susidomėjusiam draugui keletą gėlių svogūnėlių.
„Nuo jų viskas ir prasidėjo“, – sako gėlininkas, kurio kolekcijoje dabar jau maždaug trys šimtai kardelių veislių. Beveik pusę jų naujos, neseniai išvestos.
L. Adomavičius ir pats pradeda užsiimti selekcija, tačiau savo darbų dar viešai nerodo. Kardelių auginimas panevėžiečiui visų pirma didžiulis darbas, teikiantis ir rūpesčių, ir pasitenkinimo.
Gėlių augintojui darbo užtenka visus metus – kolekcijai ieškant naujų veislių, bendraujant, susirašinėjant su įvairių šalių gėlininkais, sodinant, prižiūrint, nukasant, skirstant, saugant svogūnėlius. Kiekviena veislė, kad nesusimaišytų vienos su kitomis, išdėliotos į dėžutes, maišelius, net į kojines, prie kiekvienos užrašas, kas čia saugoma. Už visą šį darbą kardeliai atsidėkoja liepą, rugpjūtį, rugsėjį prasiskleidžiančiais nuostabiais žiedais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ 
