V. Plavinskaitės teigimu, vyresnės kartos žmonės labiau linkę ne žiūrėti, o dalytis anų laikų prisiminimais. U. Mikaliūno nuotr.
Liepą startavusi kino iniciatyva ,,25 metai laisvės“ stabtelėjo ir Panevėžyje. Laisvės aikštėje mobiliojoje kino galerijoje nemokamai buvo rodomas lietuvių kilmės JAV kino kūrėjo ir menininko Jono Meko filmas „Lietuva ir Tarybų Sąjungos žlugimas“.
„Pagrindinis iniciatyvos tikslas – skatinti istorinės atminties ir kultūros puoselėjimą bei suteikti galimybę iš naujo įvertinti ir kitaip pažvelgti į istorinius įvykius ne tik mūsų, bet ir užsienio žiūrovų akimis“, – teigė idėjos autorius, Jono Meko fondo vadovas Edgaras Stanišauskas.
Mobiliosios kino galerijos viduje įrengtuose televizijos ekranuose panevėžiečiai galėjo stebėti chronologinį pasakojimą apie Lietuvos kovą dėl atsiskyrimo nuo Tarybų Sąjungos ir nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Vieno iškiliausių dvidešimtojo amžiaus menininkų J. Meko filmo ašis – 1989–1991 metais vaizdo kamera namuose nufilmuotos Amerikos televizijų naujienų ir televizijos debatų laidos, pateikusios interviu su įtakingiausiais to meto politikais, analitikais ir žurnalistais, taip pat laisvės demonstracijos, mitingai, Sausio 13-osios įvykių vaizdai.
„Šis filmas sumontuotas iš Niujorko televizijos laidų vaizdo medžiagos, filmuotos „Sony“ vaizdo kamera, Sovietų Sąjungos žlugimo laikotarpiu mano namuose, su kasdienio gyvenimo garsais fone. Matysite koncentruotą chronologinę apžvalgą, kas ir kaip vyko tuo istoriškai labai svarbiu laikotarpiu; kaip viskas atrodė ir kaip buvo interpretuota televizijos dienos žinių komentatorių ir jų svečių. Bet galite šį filmą žiūrėti ir kaip graikišką dramą, kurioje tautų likimai buvo drastiškai pakeisti vieno beveik iracionaliai apsisprendusio žmogaus, vienos tautos nepalaužiamo noro būti laisva, Olimpo dievams juos remiant kovoje prieš jėgos ir smurto karalystę. Dramos veikėjai – prezidentai, diktatoriai ir paprasti žmonės“, – sako filmo autorius J. Mekas.
Dalijosi prisiminimais
Keturiasdešimties minučių trukmės filmą jau peržiūrėjo daugiau nei tūkstantis žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Deja, mobilioji galerija didelio panevėžiečių dėmesio nesulaukė.
„Mūsų tikslas inicijuoti kultūrą kituose miestuose, priminti įvykius, skatinti žmonių pilietiškumą ir patriotiškumą. Džiaugiamės, jog žmonės mūsų šalies istorijai nėra abejingi. Panevėžiečiai gan aktyvūs, didžioji dalis jų rinkosi vakare. Dieną buvo mažiau, vos vienas kitas. Bet tai normalu, juk kaitinant saulei atgaivos visi ieško prie vandens telkinių“, – sakė Jono Meko fondo projektų vadovė Vaida Plavinskaitė.
Pažiūrėję filmą panevėžiečiai mobiliojoje kino galerijoje ant sienų paliko ir kelis užrašus: „Ir aš ten buvau. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi“, „Ačiū už labai gražią ir reikalingą idėją – tikrąją mūsų istoriją“.
Nors filmas anglų kalba, ekranuose rodomi lietuviški subtitrai. Anot V. Plavinskaitės, didžiuosiuose miestuose vyresnės kartos žmonės labiau linkę ne žiūrėti, o dalytis anų laikų prisiminimais.
„Vieni užeina ir žiūri filmą nuo pirmos iki paskutinės minutės. Prie tokių galėčiau daugiau priskirti jaunimą, kuris nori susipažinti su šalies istorija. Kiti ateina pasikalbėti, dalijasi išgyvenimais, prisiminimais, kur tuo metu buvo, ką veikė“, – sako V. Plavinskaitė.
Unikali kultūros ir pilietiškumo iniciatyva, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penktosioms metinėms paminėti, jau lankėsi Vilniuje, Palangoje, Mažeikiuose, Pakruojyje, Jurbarke, Klaipėdoje ir Rokiškyje. Iš Panevėžio mobilioji galerija išvyko į Švenčionis. Per kiek daugiau nei mėnesį ketinama aplankyti dar vienuolika Lietuvos miestų ir miestelių.
Be to, Jono Meko fondo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto inicijuojamas projektas ,,25 metai laisvės“ visus galerijos lankytojus kviečia dalyvauti konkurse ir įamžinti išmaniąją Lietuvą – tvarios gyvenamosios aplinkos kūrimą, sumaniuosius miestus, pastatus, kelius, atsinaujinančią energetiką, gyvenamosios erdvės inžinerijos ir kitas pažangą skatinančias naujoves.
Save laiko rašytoju
Jonas Mekas yra vienas iškiliausių XX amžiaus menininkų, avangardinio kino pradininkas, VDU garbės daktaras, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir publicistas.
Pasaulyje kultiniu kino kūrėju vadinamas J. Mekas jau daugiau nei penkiasdešimt metų gyvena ir dirba Niujorke.
J. Mekas iš Lietuvos išvyko būdamas 22 metų, nes tuomet, vokiečių okupacijos metais, jis, kaip ir daugelis to meto jaunų žmonių, buvo įsivėlęs į antisovietinę ir prieš nacius nukreiptą veiklą. Jis padėjo rengti laikraščius ,,Į laisvę“, ,,Tautos žodis“ ir ,,Nepriklausoma Lietuva“.
Pasibaigus karui, 1946–1948 metais Mainzo universitete J. Mekas studijavo filosofiją, o 1949 m. pabaigoje emigravo į JAV. Praėjus dviem savaitėms nuo atvykimo, J. Mekas pasiskolino pinigų ir nusipirko pirmąją „Bolex“ filmavimo kamerą. Pirmieji jo nufilmuoti vaizdai buvo iš jo bei lietuvių emigrantų gyvenimo.
J. Mekas pradėjo rodyti avangardinius filmus. 1958 Niujorko laikraštyje „Village Voice“ jis įkūrė filmų skyrelį, pradėjo organizuoti įvairius avangardinio kino festivalius. Šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus publikavo įvairiuose žurnaluose.
Jonas Mekas, bendravęs ir kūręs su tokiomis garsenybėmis kaip Endis Varholas, Džonas Lenonas, Joko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas, įrašytas į 80 žymiausių dvidešimtojo amžiaus Amerikos menininkų grupę.
Nepaisant aktyvios kino veiklos, jis iki šiol save laiko Lietuvos poetu ir rašytoju. Jono Meko literatūra yra ne ką mažiau subtili nei kinas. Jo knygos paplitusios Amerikoje, Anglijoje, Japonijoje. Periodikoje publikuota poezijos vertimų į anglų, švedų, italų, lenkų kalbas. Už poezijos rinkinį ,,Semeniškių idilės“, kurios kartais būna pateikiamos kaip romantiškos, net sentimentalios, nostalgiškos išeivijos poezijos pavyzdys, J. Mekui buvo suteikta Vinco Kudirkos premija.
Jonas Mekas, nors ir būdamas pasaulio žmogumi, palaiko prasmingus ryšius su Lietuva. Jis padėjo ir padeda Lietuvos menininkams siekti aukštumų kino srityje. Niujorke pas jį stažavosi jaunieji Lietuvos režisieriai, dabar puikiai meno pasauliui pažįstami – Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis.
Tituluotas menininkas
- J. Meko filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. Juo žavisi ir gerbia Niujorko ir pasaulio menininkai, muziejų kuratoriai ir kritikai.
- J. Meko darbai įvertinti Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimu už nuopelnus, Niujorko kino kritikų sąjungos apdovanojimu, Prancūzijos menų ir literatūros ordino kavalieriaus titulu, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Pjero Paolo Pasolinio apdovanojimais. J. Meko filmas „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ JAV Nacionalinės kino apsaugos tarybos buvo įtrauktas į Amerikos saugotinų filmų sąrašą .
- Lietuvoje Jono Meko nuopelnai garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius buvo įvertinti 2003 m. Jonui Mekui buvo įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Dar ankstėliau – 1995 m., Jonui Mekui už kino dienoraščius (1949–1994) buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
