Ne aukšti kalnai, ne sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti ir pasidalyti džiaugsmais, rūpesčiais, dainą padainuoti, širdį nuraminti.
Rugpjūčio 8 d. Kurgulų, Rūtakiemio, Mitriūnų bei Padvarninkų kaimų žmonės (Panevėžio r.), išsibarstę po Lietuvą, susirinko į kraštiečių šventę. Susirinko tie, kuriems teberūpi jų šaknys, gimtinės dabartis ir ateitis.
Kraštiečių susitikimas prasidėjo šventomis Mišiomis Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje, kur šv. Mišias už gyvus ir mirusius minėtų kaimų žmones aukojo parapijos klebonas, rektorius dr. Gediminas Jankūnas.
Po šv. Mišių klebonas, pagerbiant poeto Maironio atminimą, pakvietė sugiedoti giesmę ,,Marija, Marija“, kuriai eiles parašė Maironis, susirinkome Krekenavos parapijos namuose. Klebonas Gediminas Jankūnas palaimino suneštus valgius, pasveikino susirinkusiuosius į susitikimą, palinkėjo visiems stiprybės, gerų emocijų.
Krekenava didžiuojasi, kad čia gyveno ir kunigavo J. Mačiulis-Maironis. Todėl ne atsitiktinai pasirinkome susitikti Krekenavoje. Kaip rašė mokytojas Vincas Steponavičius: ,,Krekenava, Krekenava, čia Maironio dvasia gyva…“
Šiais metais sukanka 100 metų, kai 1915 m. poetas, kunigas J. Mačiulis-Maironis atvyko į Krekenavą ir apsigyveno klebonijoje. Tad pirmoji susitikimo dalis buvo skirta Lietuvos mylėtojui, lietuvių k. puoselėtojui, poetui, kunigui, rektoriui J. Mačiuliui-Maironiui. Istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Aldona Juozapaitienė trumpai papasakojo apie poeto kunigavimo Krekenavoje metus, pateikė vietinių gyventojų prisiminimus. Kartu su Krekenavos moterimis padainavome poeto eilėmis sukurtas dainas.
Kraštiečių šventėje dalyvavo kraštietis rašytojas, mokantis girdėti širdimi, Mykolas Kručas, kilęs iš Mackonių kaimo. Jis pristatė knygą ,,Paliūnės sodžius“: tai mėgėjiškas istorinis pasakojimas nuo žilos senovės iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, paremtas prisiminimais apie kaimą (sodžių).
Autorius, norėdamas geriau parodyti senovės kaimo vaizdą, rašė ta šnekta, kuria kalbėjo augdamas, tikėdamas, kad jaunoji karta skaitydama knygą brangins senovinį protėvių palikimą. Pagaliau autorius pristatė dar dažais kvepiančią ketvirtąją knygą ,,Pavasario želmenys“(2015 m.), kurioje yra pluštas šmaikščių satyros bruožų turinčių kūrinių, išjuokiančių mūsų gyvenimo negeroves.
Gerb. Mykolas ne tik skaitė savo kūrybą, bet dainavo grodamas kanklėmis, o kai brolėnas Leonas Kručas ėmė griežti akordeonu, linksmai sušoko ir valsą bei polką. Jausmingas savos kūrybos eiles apie gimtinės ilgesį skaitė kraštietė Laima Zinytė-Kirsnienė.
Ilgai netilo kalbos, sveikinimai, žmonės, pažvelgę į stende eksponuojamas nuotraukose įamžintas akimirkas, prisiminė ir praėjusių metų susitikimą buvusioje Bartašiūnų mokykloje.
Gražu, kad tokioje kraštiečių šventėje telpa visas žmogaus gyvenimas – nuostabus, nepakartojamas. Šis susitikimas dar labiau suartino žmones. Šventė baigėsi, tačiau patirti įspūdžiai, emocijos dar ilgai nenuslūgs, o noras vėl susitikti stiprės.
Joana Dargužytė-Perednienė, buvusi Kurgulų kaimo gyventoja
