Prieš 12 metų Panevėžyje užgimęs orkestrinės muzikos festivalis tęsia kasmetį ir jau tradiciniu tapusį vasaros koncertų ciklą, prasidėjusį dar gegužę, o užsibaigsiantį tik rugsėjo pabaigoje.
Paskutinio birželio penktadienio koncertas buvo neįprastas savo daugiabriauniškumu. Renginio dalyviai – visą savaitę „Brass vasara“ stovykloje grojimo įgūdžius tobulinę vaikai ir jaunimas iš įvairių Lietuvos miestų bei jų lektoriai, atvykę iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kt.
Kadangi koncertą pradėjo didžiulė mušamųjų instrumentų grupė, pateikusi žiūrovams netikėtų kompozicijų, ir per pertraukas buvo užsimenama tiek apie būgno kilmės istoriją, tiek ir apie jo reikšmingumą orkestre.
Būgnai pučiamųjų orkestre yra vieni iš pagrindinių. Būtent dirigento ir būgnininko ryšys kūrinio atlikimo metu palaiko orkestro ritmą, tempą, dinamiką. Mušamasis instrumentas vienas seniausių pasaulyje. Senesnis už jį gali būti tik žmogaus balsas. Pirmasis būgnas atsirado maždaug prieš 6000 metų pr. m. e. Mesopotamijoje buvo iškastas cilindro formos būgnas, kuriam net 5000 metų, o olose rasti būgnų piešiniai.
Būgnai buvo ir yra naudojami ne tik kaip muzikos instrumentai, bet ir kaip ritualų ar ceremonijų lydėtojai. Jų dundėjimas – tai ir perspėjamasis ženklas, ir susisiekimo būdas, ir emocijų išreiškimas, ir mirties bausmės vykdymo ar pavojingo cirko numerio įtampos sukėlėjas. Amerikos indėnai savo ritualams buvo susikūrę būgnus, padarytus iš moliūgų ir medžio. Ankstyviausi būgnai gaminti iš žuvies ar reptilijos odos, kuria aptempdavo medinį instrumento kūną. Vėliau kaip membrana naudota kitų žinduolių oda. Būgnus vienokia ar kitokia forma naudojo visos pasaulio kultūros.
Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų pasirodymus pagyvino jungtinis šokių grupių „Fiva“ (vad. Ugnė Zanevičiūtė-Audejeva) ir „Don‘t stop“ (vad. Asta Saikauskienė) pasirodymas.
Liepos 3 d., penktadienį, 17 val. koncertuos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vad. Vytautas Ramančiūnas).
