Šių metų gegužę Kaišiadorių vyskupijos „Vilties tilto“ 19 ekskursantų grupė su generalvikaru monsinjoru Algirdu Jurevičiumi, vadove Virginija Sutkiene lankėmės Krekenavoje. Mus pasitiko Gediminas Jankūnas – bazilikos rektorius ir parapijos klebonas. Šis jaunas, energingas Dievo tarnas čia palyginti neseniai, bet akivaizdu, kad jo tęsiami ir pradėti darbai ruošiasi išsilieti į ištisą laviną. Darbų daug, visi jie svarbūs tiek bazilikos presbiterijos rekonstrukcijai, tiek naujosios pastoracinės tarybos suformuotai misijai vykdyti, tiek vaikų ir jaunimo veiklos kūrimui bei plėtrai.
Kaišiadorių vyskupijos ekskursantų grupė apsilankė Krekenavos Bazilikoje.
Jau buvome girdėję, kad kiekvieno mėnesio viduryje bazilikoje vyksta atlaidai, į juos susirenka daug žmonių iš visos Lietuvos. Traukte traukia ir stebuklingasis Dievo Motinos, Malonių Versmės, paveikslas, atvežtas iš Krokuvos. Bazilikoje yra ir šv. Antano Paduviečio paveikslas, kasmet šio šventojo atlaidai vyksta birželio mėnesį.
Klebonas išsamiai papasakojo bazilikos istoriją. Šventoriuje kryžius ženklina buvusio altoriaus vietą. Perstatyta bažnyčia – dabar bazilika. Lietuvoje yra septynios bazilikos, visos jos vadinamos mažosiomis. Ir šventoriuje, ir po bazilikos skliautais liejosi, G. Jankūno aiškus, įsimenantis ir pamokantis pasakojimas (o, kad visi gidai taip aiškintų!), paįvairintas taikliomis pastabomis, akcentais, humoru. Todėl klausytojų atmintyje be vargo nusėdo bazilikos istorija, architektūra, vitražai, Maironio kunigavimo metai, tikėjimo sąsajos su žmogaus morale ir kiti svarbūs dalykai. Dar bent dešimt tokių kunigų – ir lengviau kvėptelėtų Lietuva.
Suklupę prie altoriaus, pasimeldėme kreipdamiesi į stebuklingąją Krekenavos Dievo Motiną.
Labai pravertė parapijos namų paslaugos, jomis buvo leista pasinaudoti prieš tolesnę kelionę. Bendraudami supratome, kiek daug gali nuveikti jauni, energingi kunigai. O kai apie tai pasakėme garsiai, bazilikos rektorius pasiūlė nukreipti savo sūnus į kunigų seminariją.
„Mielai leistume, bet jie nesirenka šito kelio“, – tarė mūsiškė dviejų sūnų mama.
„Tie, kurie nepritaria, neigiamai žiūri į kunigo pašaukimą, nesilanko bažnyčioje, kartais yra priversti lankyti savo vaikus Pravieniškėse“, – užbaigė šią temą G. Jankūnas.
Kokios dar jo pasakytos mintys, tiesos įsiminė? Štai keletas.
„Kartais žmogus per išpažintį tik paviršutiniškai apgraibo savo nusižengimus, o visą bjaurastį nutyli, palieka savyje ir gyvena su ja. Reikėtų apsivalyti, išpažinti – būtų lengviau.
Bažnyčia, kunigai gali padėti žmogui ne mažiau nei psichologai ar gydytojai. Jie yra pasiruošę paguosti, nuraminti. Vesdami tikėjimo keliu, gal padėti sugrįžti iš klystkelių, surasti gyvenimo prasmę. Daugelis, kurie retkarčiais užklysta į bažnyčią, nežino šv. Mišių eigos: kada klauptis, atsistoti, ką atsakyti… Reikia juos nuolat mokyti. Tuo tikslu parengtas lankstinukas ir jame išdėstyta, kaip elgtis per šv. Mišias. Nepykstu, kai mane, Gediminą, kartais pavadina Mindaugu. Kitaip sakant, kunigaikščio titulą pakeičia karaliaus karūna. Taigi, paaukština. Nėra ko pykti už tai.“
Šis pajuokavimas mums įsiminė visam laikui – niekada neperkrikštysim bazilikos rektoriaus kitu vardu.
Įsiamžiname bendroje nuotraukoje. Gerb. klebonas G. Jankūnas išlydėdamas kiekvienam, kopiančiam į autobusą, paspaudžia ranką, palinki geros kelionės. Grįždami užsukame į Krekenavos regioninį parką, aplankome Ramygalą ir kiek ilgiau užtrunkame Linkaučių kaime netoli Truskavos. Čia Zofijos Milinienės, Elenos Malūnavičienės sesers, sodyboje buvome šiltai sutikti. Prie pavėsinėje įrengto altorėlio kaimo giesmininkės su monsinjoru Algirdu Jurevičiumi surengė gegužines pamaldas Švč. Mergelės Marijos garbei.
Pabuvę dvasingoje aplinkoje, patyrę daug įspūdžių grįžome namo. Kasdien iš atminties išnyra ryškūs vaizdai: Krekenavos mažoji bazilika, jos rektorius klebonas Gediminas Jankūnas, jo prasmingi, gražūs darbai Dievui, Tėvynei Lietuvai ir visiems parapijiečiams.
Palmira Motiejūnienė
