Tarptautinės fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas 2015“ dalyviai ne tik fotografavo Panevėžį ir jo žmonės, bet ir dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, skaitė paskaitas, diskutavo.
Auksinių kadrų autorius R. Danisevičius visada pasiima ne tik veidrodinį fotoaparatą, bet ir fotografuojantį mobilųjį telefoną, ir pinhole kamerą.
Įamžino lemtingas akimirkas
Fotografai Inga Dinga ir Ramūnas Danisevičius tvirtina, kad fotografijos menas yra rimtas, o ši profesija reikalauja meistriškumo, tačiau kartais visa tai galima paversti linksmu žaidimu, kuris veda į beribį nuotykių pasaulį.
Auksinių kadrų autorius, įamžinęs nepakartojamų lemtingų akimirkų, R. Danisevičius primena herojų iš laukinių Vakarų, kur kiekvienas šūvis gali būti lemtingas.
Daugiau nei dvidešimt metų spaudoje dirbantis menininkas, norėdamas pabėgti nuo įprastinio fotoreporterio darbo, nusprendė išbandyti neįprastas fotografavimo technikas ir būdus. Jam nesvetima nei skaitmeninė, nei analoginė fotografija.
R. Danisevičius mobilografija ir pinhole susidomėjo daugiau nei prieš metus. Nuo to laiko visada nešiojasi ne tik veidrodinį fotoaparatą, bet ir fotografuojantį mobilųjį telefoną, ir pinhole kamerą.
Pabandęs negalėjo sustoti
Nufotografuoti ir pasidalyti nuotrauka šiais laikais yra vieni juokai, tačiau pinhole fotografija – iššūkis kiekvienam fotografui. Iš itin primityvių priemonių – dėžutės ir fotografijų juostos ar popieriaus – menininkai konstruoja savo pinhole fotoaparatus ir daro nuotraukas, jas ryškina tamsiame kambarėlyje, paskui analizuoja rezultatą.
Pinhole viskas vyksta atvirkščiai, nei esame įpratę. Fotografas privalo būti kantrus, nuolat sukti galvą, ar tinkamas laikas, ar gera šviesa. Visą procesą valdo ne programa, o žmogus ir jo savadarbė dėžutė.
Išbandyti tokią neįprastą techniką R. Danisevičiui pasiūlė fotografė Dinga. Nors iš pradžių Ramūnas tam priešinosi, pabandęs negalėjo sustoti.
„Nors bijojau užsikabinti, vis dėlto pradėjau. Iš Ingos pasiskolinau pinhole kamerą ir įsitraukiau į žaidimą. Iš pradžių viena, kita juostelė nepavyko. Bet maždaug nuo trečios ar penktos pradėjau matyti gerą rezultatą. Panevėžietis R. Bernadickas man padarė pinhole kamerą“, – pasakojo R. Danisevičius.
Reikia kantrybės
Su pinhole kamera Ramūną galima sutikti įvairiose institucijose. Kai kurie fotografai tikina, kad nuėjus į Seimą menas dingsta akimirksniu, tačiau meistriškumu apdovanotas R. Danisevičius mano kitaip.
„Ir Seime galima atrasti meną. Susitariau su Vytautu Landsbergiu, kad jis trumpam atsisėstų ant kėdės ir nejudėtų. Bet vėliau pamaniau, kad jis suprato, jog reikia ir nekvėpuoti, nes vos po kelių sekundžių pradėjo kosėti, pasakė, kad daugiau taip nebegali, atsistojo ir išėjo. Šiokią tokią nuotrauką padariau, tačiau reikėjo iš juostos ištraukti visas detales“, – pasakojo Ramūnas.
Kitas unikalus darbas – pinhole kamera užfiksuotas prezidentas Valdas Adamkus.
„Britų ambasadoje vyko vakarėlis. Baigęs darbą apsirengiau striukę ir rengiausi išeiti, bet paskui susimąsčiau, kad tai galbūt mano vienintelė proga pinhole užfiksuoti V. Adamkų. Grįžau, priėjau prie prezidento ir pasakiau, kad labai norėčiau jį nufotografuoti. Jis sutiko.
Paaiškinau, kad reikės nejudėti. V. Adamkus – buvęs fotografas, todėl išmano tą sritį. Jis pasitaisė kaklaraištį, sudėjo rankas ir kantriai sėdėjo. Išėjo neblogas kadras“, – pamena R. Danisevičius.
Portretas – unikalus
Pinhole fotografiją Ramūnas prilygina kompiuteriniams žaidimams ir jų lygiams, kuriuos reikia pereiti. Vieną nuotrauką R. Danisevičius planavo kone metus. Ta kamera jis užfiksavo ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Manoma, kad tai gali tapti ne tik Lietuvos fotografijos istorijos dalimi, bet ir unikaliu reiškiniu pasaulyje. Mat menininkai internete nerado nė vienos kitų šalių prezidentų nuotraukos, darytos pinhole technika.
„Prezidentė ramiai išstovėjo apie keturias sekundes. Į gėlių vazoną įkišau kamerą ir paprašiau prezidentę prieiti arčiau. Ji paklausė: ką dabar daryti? Sakau: nieko, tik būkit gera, nejudėkit. Nuėmiau dangtelį ir bijojau žiūrėti, ką ji daro, nes tai buvo vienas vienintelis kadras.
Kai išryškinau, reikėjo nufilmuoti mano reakciją – klykiau labai garsiai, nes rezultatas buvo stulbinamas“, – pasakojo fotografas.
Nors R. Danisevičiaus apdovanojimų kolekcija itin turtinga, jis šmaikštauja, kad svarbiausias įvertinimas laukia ateityje – už D. Grybauskaitės portretą su pinhole.
Negalima atsilikti
Inga Dinga sako, kad fotografijos menas yra rimtas, bet kartais jį galima paversti linksmu žaidimu.
Ramūno kolegė Inga Dinga pažymi, kad šiais laikais dažnai tenka susidurti su analoginės ir skaitmeninės priešprieša. Kai dar nebuvo skaitmeninės fotografijos, tai, kas anksčiau buvo norma, dabar pasidarė išimtimi ir savotišku žaidimu. Mat spaudos fotografijoje juostiniais kadrais padarytų fotoreportažų rasti neįmanoma.
R. Danisevičius jai pritaria ir aiškina, kad reportažus iš esmės galima daryti ir pinhole technika, bet dėl dabartinio greičio tokios nuotraukos yra bevertės.
„Net ir su skaitmenine kamera vos spėjame dirbti. Valdžia baksnoja ir klausia: kur nuotraukos? Pasirodo, kitame portale jų jau yra. Viskas vyksta greitai ir operatyviai. O greitis kartais užmuša visą fotografavimą. Užuot ramiai ieškojęs gerų kadrų ir fotografavęs, skubi nuotraukas siųsti portalui. Menui tiesiog nebelieka laiko“, – prisipažįsta fotografas.
Tai viena iš priežasčių, kodėl Ingos įkalbintas Ramūnas ėmėsi ir kitos linksmybės. Jau kurį laiką Ramūnas iš rankų nepaleidžia ir mobiliojo telefono. Jis su fotokamera įvairiausiomis pozomis ieško tinkamo kampo, apšvietimo, žaidžia su nustatymais, nagrinėja užfiksuotus kadrus. Pasak menininko, visos fotografijos mielos ir svarbiausia – smagu prisiminti, kaip jos gimė.
Įdomūs faktai
Į šį žaidimą Ramūną įtraukusi Inga sako, kad dabar nufotografuoti ir pasidalyti nuotrauka su draugais internete užtrunka vos akimirką, todėl vis dažniau fotografuoja mobiliuoju telefonu, o ne fotoaparatu. Tačiau, anot jos, tai jokiais būdais neprilyginama rimtai fotografijai – tai tik savotiškas žaidimas.
Šiuo metu pasaulį užvaldžiusi telefoninė „Instagram“ programa leidžia ištisas valandas žaisti su užfiksuotais kadrais. Naudojantis šia programa nereikia gilintis, ar fokusas tinkamoje vietoje, ar gerai nustatytas jautrumas šviesai. Todėl ne tik azartą pagavę mėgėjai, bet ir profesionalūs fotografai stengiasi neatsilikti nuo mados.
Iki praėjusių metų į internetą buvo įkelta apie 16 bilijonų tokių fotografijų. Daugiausia šios programos vartotojų yra Japonijoje, JAV ir Brazilijoje.
70 procentų vartotojų praktiškai yra nuo jos priklausomi, nes prie „Instagram“ prisijungia bent kartą per dieną. Kasdien čia įkeliama apie 60 milijonų nuotraukų, tai yra apie 700 fotografijų per sekundę.
„Tai milžiniškas paplitimas. Mobiliuoju fotografuoju jau kelerius metus, tam pribrendo net atskira mano paroda „Vilniaus miniatiūros“. Gali būti, kad Lietuvoje tai pirmoji mobilografinė paroda. O tai irgi savotiškas žaidimas“, – šypsosi fotografė Inga.
Asmenukės – tarsi saulėgrąžos
Šiais laikais, net ir būdami ne pačios geriausios formos, neištveriame nepasidaliję viena kita asmenuke socialiniame tinkle. Vis daugiau žmonių neatsispiria tokiai pagundai, todėl kyla klausimas, ar tai tik mada, ar priklausomybė, o gal tiesiog kiekvienas kvailioja savaip.
Prieš dvejus metus išplitusi asmenukių, vadinamųjų „selfių“, karštinė neaplenkė ir R. Danisevičiaus. Be profesionalių fotografijų, jo kolekcijoje yra ir keli šimtai asmenukių.
Jose fotografas fiksuoja ne tik savo veidą – į kompaniją yra pakvietęs ir garsių asmenybių: Andrių Mamontovą, D. Grybauskaitę, Andrių Kubilių, Algirdą Butkevičių, kai kurias užsienio žvaigždes.
„Selfiai“ – karštligiška užgaida, tai – kaip saulėgrąžos. Kai pradedi, nebegali sustoti. Pajuokauti ir nuošalyje palikti rimtą fotografiją kartais visai smagu“, – mano Ramūnas.
Rimtai nekalba
Su Ramūnu ir Inga apie fotografiją kalbėtis rimtai beveik neįmanoma. Nors abu dirba labai susikaupę, beveik visur įžvelgia humorą. Greičiausiai todėl, kad fotografija abiem yra ne tik darbas, bet ir pomėgis, laisvalaikis.
Jei gyvenime nebūtų fotografijos, Inga sako, kad eitų dainuoti į merginų popgrupę, o Ramūnas priduria: „Niekada nepagalvojau, ką veikčiau. Ne, merginų grupėje nedainuočiau, bet tikrai šokčiau.“
Ramūnas fotografuoja kasdien. Net ir sausio 1-ąją, nors turėjo laisvadienį, negalėjo praleisti pro akis iš taurės vyną lakančio katino.
„Labiausiai man patinka fotografuoti savo katiną Micių. Tiesiog dėl to, kad linksma. Viskas priklauso nuo nuotaikos. Kai kurių dalykų nesinori fotografuoti. Pavyzdžiui, teismai labai šlykštus reikalas. Teisiamieji ant manęs nuolat rėkia, keikiasi, bet vis tiek fotografuoju, nes tai mano pašaukimas“, – sako R. Danisevičius.
Inga fotografuoti pradėjo prieš septynerius metus. Tada ji dirbo nekilnojamojo turto agente. Turėjo darbui skirtą fotoaparatą, tačiau kurį laiką nemokėjo juo naudotis. Vėliau pradėjo ieškoti informacijos, analizuoti parametrus, o tada viskas ir prasidėjo. Metė pagrindinę profesiją ir pasinėrė į fotografijos pasaulį.
„Fotografija – malonumas, gyvenimo būdas. Jei iš namų išeinu be kameros, jaučiuosi nejaukiai. Norisi užfiksuoti net ir smulkmeną. Man patinka sukurti nuotaiką ten, kur jos nėra, arba fotografuoti neegzistuojančius reiškinius, arba realius dalykus pateikti mistiškai.
Nemėgstu statiškų dalykų, pavyzdžiui, natiurmortų. O Ramūno nuotraukos yra pavyzdys to, ką aš norėčiau išmokti daryti“, – tvirtina Inga Dinga.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
