Dar vaikystėje pamatęs, kaip medžio gabalas virsta šaukštu, Rūpintojėliu, velniu, ragana ar šiaip aplinkos puošmena, Virginijus Vilmantas Varanavičius nusprendė susidraugauti su medžiu. Jo rankos medį prikelia antram gyvenimui ir suteikia gyvybę kiekvienam kūriniui.
V. Varanavičiaus rankos medį prikelia antram gyvenimui ir suteikia gyvybę kiekvienam kūriniui. U. Mikaliūno nuotr.
Moka prajuokinti
„Dirbdamas su medžiu išsikraunu tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Atsigaunu po kasdienių rūpesčių. Medis mane traukia, gera jį jausti. Malkas visada spėsiu sukūrenti, bet kam skubėti, jei galima iš jų ką nors padaryti. Nors medis dažnai diktuoja savo sąlygas, menininko rankose jis paklūsta“, – tvirtina V. Varanavičius.
Nemėgstantis daugžodžiauti 49 metų tautodailininkas visus stebina savo gebėjimu ne tik prakalbinti medį, bet ir jį prajuokinti.
„Medį prakalbinti gali kiekvienas drožėjas, bet jį prajuokinti – ne visi. Viskas priklauso nuo drožėjo. Jei norisi padaryti ką nors linksmo – įmanoma, reikia tik geros nuotaikos ir fantazijos“, – šypsodamasis kalba Vilmantas.
Šaukštų karalius
Kalbėdamas apie medį V. Varanavičius pabrėžia, kad drožyba yra didžiausias jo gyvenimo pomėgis. O pats maloniausias darbas – gaminti dekoratyvinius šaukštus ir mažąją skulptūrą. Tautodailininkui tenka drožti ir didesnius meno kūrinius, tačiau smulki, daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujanti veikla arčiau širdies.
Kartą Vilmantas namuose bandė kaupti šaukštų kolekciją. Tačiau užsibrėžto tikslo, surinkti šimtą semtuvų, taip ir nepavyko pasiekti.
„Kiek dabar jų turiu, bijau pasakyti, nes galiu apsimeluoti. Kai rinkau kolekciją, jau buvau arti šimto. Tačiau tai vienam, tai kitam prisireikė, dalį padovanojau, taip ir baigėsi mano skaičiavimas“, – sako tautodailininkas.
Jo kolekcijoje puikuojasi ir pats mažiausias, vos trijų centimetrų šaukštelis, ir vyro ūgio – šaukštas milžinas.
Saugo žuvusiuosius
Per penkiolika intensyvių kūrybos metų V. Varanavičiaus darbai apkeliavo įvairiausias vietas. Vieni pasiekė užsienio šalis, kiti keliauja į miesto ir respublikines parodas, puošia švietimo įstaigas, bičiulių namus.
Vienas naujausių tautodailininko darbų – Rūpintojėlis, saugantis karių kapines Liūdynėje. V. Varanavičius kartu su Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) Panevėžio skyriaus nariais minėjo Lietuvos okupacijos 75-metį. Ta proga jie atnaujino prieš 26 metus pastatytą Petro Zauros koplytsulpį ir į keturių metrų aukštį iškėlė tautodailininko išdrožtą skulptūrėlę, sutvirtino stogelį, pagamino ir pritvirtino naują lentelę.
Be to, NGS nariai prie paminklo uždegė žvakutes, mintimis nusikėlė į tolimus laikus.
Liūdynės kaime esančiose karių kapinaitėse ilsisi 1919 metais kovoje su bolševikais žuvę devyni kariai.
„Negaliu būti abejingas kovojusiesiems už laisvę. Tiesiog norisi pagerbti žuvusiuosius ir saugoti jų atminimą“, – pabrėžė V. Varanavičius.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
