Viena žymiausių Panevėžio dramos teatro pirmosios kartos aktorių Regina Zdanavičiūtė atšventė 90-ąjį jubiliejų. Scenos aristokratę sveikino artimieji, draugai, kolegos.
R. Zdanavičiūtė scenai ir kinui atidavė daugiau nei šešiasdešimt metų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Atšventė jubiliejų
Vieni aktoriai mintimis ir prisiminimais dalijosi Juozo Miltinio palikimo studijų centre, teatre, kiti sveikinimus ir linkėjimus sudėjo į specialiai sukurtą vaizdo sveikinimą. Treti nešini gėlėmis skubėjo į Švento Juozapo globos namus, kur aktorė gyvena ir gydosi po sunkios ligos.
Svečius R. Zdanavičiūtė pasitiko žvali, puikios nuotaikos, nuoširdžiai priėmė visus sveikinimus.
Tarp kolegų ir pavienių sveikintojų R. Zdanavičiūtė pasigedo tik savo gyvenimo vedlio, vyro Stasio Petronaičio. Ir tarsi juokaudama klausė, ką padarėte mano vyrui?
Nors S. Petronaitis žmoną lanko kiekvieną dieną, per šventę dėl prastos sveikatos gimtadienyje dalyvauti negalėjo, tačiau siuntė pačius nuoširdžiausius linkėjimus.
„Išskirtinis jos bruožas – ji neplėšri, pažeidžiama, romantiška iki šių dienų. Dar reikia pridurti, kad mano žmona donkichotiška, už tai ją ir gerbiu“, – pabrėžė S. Petronaitis.
Scenos dama
Gimtadienio dieną R. Zdanavičiūtė kaip visuomet buvo artistiška ir žaismingai nusiteikusi. Svečius vaišino saldainiais ir užtraukė dainą. Aktorė sakė esanti sujaudinta kolegų dėmesio ir gerų žodžių. Ji prisiminė ir režisierių Juozą Miltinį, sakė nesigailinti pasirinkusi vaidybą.
J. Miltinio studiją R. Zdanavičiūtė pradėjo lankyti būdama moksleivė. Atėjusi į Panevėžio teatrą 1943 metais, ji scenai ir kinui atidavė daugiau nei šešiasdešimt metų. Per visą tą laiką buvo mylima ne tik žiūrovų, bet ir kolegų.
„Tai žmogus, atsidavęs teatrui. Suvaidino galybę puikiausių vaidmenų. Renė niekada nesileidžia į jokias intrigas, ji tikra aristokratiška scenos dama. Gyvenime – labai jautrus žmogus, įdomi pašnekovė, apsiskaičiusi, jos subtilus humoras. Miela, puiki, žavi, šauni, turtinga asmenybė ir už tai mes ją labai mylim“, – gražių žodžių scenos primadonai negailėjo kolega Rudolfas Jansonas.
Aktorė Eleonora Matulaitė sako, kad R. Zdanavičiūtės kūno plastika buvo įspūdinga. Net ir tada, kai ji tik klausėsi ir nieko nekalbėdavo, buvo aišku, apie ką ji tuo metu galvoja.
„Žiūrėdavau visus spektaklius, kuriuose vaidino Renė, ir iki smulkiausių detalių atsimenu kiekvieną jos vaidmenį. Ji sugeba sujaudinti iki pat širdies gelmių ir padaryti neišdildomą įspūdį“, – sako E. Matulaitė.
Moka užjausti
Minint garbingą aktorės sukaktį Juozo Miltinio palikimo studijų centre atidaryta paroda „Scenos ir gyvenimo aristokratė“. Čia eksponuojamos asmeninės ir spektaklių fotonuotraukos, įvairių lietuvių dailininkų sukurti aktorės portretai. Be to, centre buvo pristatytas ir Elonos Karoblytės bei Alberto Petrausko sukurtas videofilmas apie scenos karalienę.
Čia dalyvavęs aktorės kolega Enrikas Kačinskas dalydamasis prisiminimais pažymėjo, kad Renę pirmą kartą pamatė būdamas trečioje klasėje. Tada kartu su bendramoksliais jis atvažiavo į Panevėžio teatrą žiūrėti spektaklio „Katės namai“.
„Tada dar buvom vaikai, mums net užuolaidų šnaresys buvo stebuklas, o į sceną išbėgusi graži, pasitempusi, elegantiška katė privertė iškristi iš kojų. Po spektaklio namo grįžau kaip iš stebuklingos šalies.
Kai iš dešimtos klasės atėjau į teatro studiją, prasidėjo artima pažintis su R. Zdanavičiūte. Tai buvo nuostabus laikas, mes gyvenome kaip viena šeima. Rodos, tarp mūsų nebuvo jokio metų skirtumo. Scenoje aš galėjau būti ir jos meilužis, ir tėvas, ir vaikas. Šilta atmosfera mus lydėjo visą laiką, buvom tokie jauni ir nerūpestingi“, – kalbėjo E. Kačinskas.
Aktorius Petras Kežys sako, kad R. Zdanavičiūtė scenoje visiems padarė gerą įspūdį.
„Teatre buvo plejada intelektualių aktorių moterų, jai priklausė ir Renė. Ji skaitė knygas, domėjosi menu, beprotiškai talentinga ir draugiška asmenybė. Mane dažnai kviesdavo į svečius persodinti gėlyčių, plepėdavom iki išnaktų, o kai būna sunku, ji visada paglosto širdį“, – sakė P. Kežys.
Paroda scenos primadonai
Teatro primadonos R. Zdanavičiūtės 90-mečio jubiliejaus proga J. Miltinio dramos teatre atidaryta dar viena paroda.Unikalioje ekspozicijoje – teatre išsaugoti aktorės kostiumai iš 1996-ųjų spektaklio – S. Moemo „Ratas“. Archyve išliko ir nuotraukos, apimančios R. Zdanavičiūtės kūrybinį laikotarpį nuo 1941 m. pastatyto Ben Džonso „Sukčiaus testamento“ iki 2000 m. K. Rapoporto „Toliau – tyla“.
Simboliška, kad didžioji šio neįkainojamo nuotraukų lobio dalis gauta iš pačios ponios Renės.
Seniausios fotografijos primena praėjusio šimtmečio penktąjį dešimtmetį – istoriškai sudėtingą, bet turtingą kūrybiškai.
Puošnūs kostiumai, realistiška scenografija, kruopštus grimas, įmantrios šukuosenos ir – jauni, žėrintys pirmieji Panevėžio dramos teatro artistai. Fotografijose įamžinta ne tik pati R. Zdanavičiūtė, bet ir jos kolegos: Donatas Banionis, Romualdas Urvinis, Eugenija Šulgaitė ir kiti.
U. Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
