Pasitinkant birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną, Panevėžio muziejininkai tęsia straipsnių ciklą „Susitikime muziejuje“ ir skaitytojus kviečia aplankyti Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspoziciją (Respublikos g. 17), supažindina su rezistencijos laikotarpį menančiais eksponatais.
Apie tremtį pasakojančios Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijos fragmentas.
Panevėžio kraštotyros muziejus per devynis veiklos dešimtmečius sukaupė 105 400 eksponatų: tai archeologiniai radiniai, etnografiniai daiktai, didelis fotografijų rinkinys (per 30 000), numizmatika, dokumentai, knygos, spauda, gausus įvairių daiktų rinkinys ir kt. Panevėžio muziejaus darbuotojai kaupia, tiria, saugo, pristato visuomenei eksponatus, liudijančius svarbiausius Panevėžio istorijos momentus. Mūsų tautos istorijoje ilgai buvo nemažai „baltųjų dėmių“, viena iš jų – tremčių ir partizaninio pasipriešinimo laikotarpis. Profesionaliai šios temos pradėtos tyrinėti tik nuo 1988 metų pabaigos. Tada imta susitikti su rezistentais, buvusiais tremtiniais, pradėta rinkti istorinė informacija, atsiminimai, pradėti kaupti pasipriešinimo kovas, tremtis Sibiro platybėse liudijantys muziejaus eksponatai: laiškai, nuotraukos, rožiniai, darbo įrankiai, lagaminai, siuviniai ir kitos brangios relikvijos. Tai iš tiesų relikvijos, nes jas ne tik reikėjo nešuliais parsivežti iš Irkutsko, Tomsko, Omsko, Krasnojarsko ir kitų sričių, bet ir keletą dešimtmečių kruopščiai slėpti. Prieš 26 metus dar buvo nemažai gyvų istorijos liudytojų. Tiesa, muziejininkams tekdavo kelis kartus lankytis pas ilgus metus kruopščiai saugotų, slėptų pokario daiktų liudininkų savininkus, kol žmogus išdrįsdavo parodyti nuotrauką, dokumentą ar tiesiog pasidalyti savo istorija. Juk kiekvienas beveik penkiasdešimt metų slėptas daiktas, dabar jau muziejaus eksponatas, turi skaudžią istoriją apie kovas už laisvę, tremties būtį.
Reti, unikalūs partizaninį judėjimą menantys ginklai, daiktai, nuotraukos dažniausiai buvo išsaugoti partizanų giminių dėka. Buvęs partizanų ryšininkas, medžiagos apie rezistencinę kovą rinkėjas Antanas Šimėnas muziejui perdavė partizanų naudotus ginklus ir kt., savo informacija, patirtimi dalijosi bei sukauptus eksponatus perdavė vienas žymiausių partizanų istorijos tyrinėtojų – Romas Kaunietis, rezistencinės kovos relikvijas muziejui dovanojo Vyčio apygardos partizanų brolių Jono, Kazio ir Liudviko Baltušnikų, partizanų būrių vadų Antano Žylio-Žaibo, Broniaus Karbočiaus-Bitės giminės ir kiti. Unikalumu išsiskiria muziejui perduotas partizano Albino Milčiuko-Tigro lageryje rašytas dienoraštis, sovietmečiu išsaugotas bičių avilyje.
Petro Januškevičiaus-Tėvo vadovauto partizanų būrio spausdinimo mašinėlė.
Per dvidešimt penkerius Lietuvos nepriklausomybės metus Panevėžio muziejininkų surinkti įdomiausi partizaninės kovos, politinių kalinių ir tremtinių gyvenimo eksponatai pristatomi Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje. Čia eksponuojame partizanų ginklus – pistoletą, automatą, kulkosvaidį, Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės vado planšetę, Petro Januškevičiaus-Tėvo vadovauto partizanų būrio sunkiomis kovos sąlygomis naudotą spausdinimo mašinėlę, Algimanto partizanų apygardos Butegeidžio kuopos antspaudą, partizano pirštines, partizanų turėtus kryželius. Ekspozicijoje galime išvysti ir politiniams kaliniams priklausiusių daiktų – diržą, tabokinę, kaučiukinį šachtininko šalmą, iš lagerio parsivežtus kalinio numerius, iš Krasnojarsko krašto, Norilsko šachtų parvežtų uolienų pavyzdžių. Šias uolienas muziejui padovanojo buvęs politinis kalinys Pranas Šukys. Eksponuojami įvairūs tremtinių daiktai, nuotraukos, laiškai.
Panevėžio muziejaus fotografijos rinkinyje saugoma nemažai nuotraukų, pasakojančių apie gyvenimą tremtyje, – šeimas, darbą, šventes. Dokumentų rinkinyje saugomi asmeniniai laiškai, ranka piešti atvirukai su sveikinimais vardo dienos, Kalėdų, Velykų proga. Turime ir unikalų, vienintelį Panevėžio muziejuje ant beržo tošies tremtyje rašytą majoro Juozo Rinkevičiaus 1944 07 16 atvirlaiškį, siųstą motinai į Panevėžį. Šį laišką, taip pat ir keliolika Juozui Rinkevičiui priklausiusių fotografijų Panevėžio kraštotyros muziejui dar 1991 m. padovanojo jo sūnus Rimantas Rinkevičius.
Reikia pasidžiaugti, kad eksponatus Panevėžio muziejui dovanoja ne tik panevėžiečiai, bet ir užsieniečiai. Prieš porą metų iš JAV gyvenančių Mindaugo ir Jaunučio Gilvydžių gavome siuntinį – jų tėvo Panevėžio apskrities agronomo, mokytojo, Panevėžio bankų valdybos pirmininko, IV Seimo vicepirmininko Alfonso Gilvydžio (1895–1987) asmeninį archyvą. Jis atskleidžia priverstinės emigracijos sunkumus ir išgyvenimus, spalvas ir šešėlius. Šį archyvą sudaro daugybė emigracijoje leistų knygų, žurnalų, laikraščių, asmeninių dokumentų ir nuotraukų. Kai kurios emigracijoje dar 1946–1947 m. leistos knygos net neturi lietuviško šrifto raidžių. Tokie leidiniai – Vydūno versta ir jo bičiulių išleista „Bhagavadgita“, Petro Babicko „Toli nuo tėvynės“.
Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje birželio 16–lapkričio 23 dienomis bus eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Ji supažindins su sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimais – Lietuvos gyventojų trėmimais ir kalinimu lageriuose. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos papasakos apie trėmimų organizavimą, politinius areštus, sunkias ir sudėtingas tremtinių bei politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Kviečiame apsilankyti.
Martynas Teresas
Jūratė Gaidelienė
Muziejininkai
