Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, ne kartą keliavęs į Šventąją Žemę, piligriminių kelionių įspūdžius ir patirtį sudėjo į knygą „Šventoji Žemė“.
Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ įspūdžius iš kelionės po Šventąją Žemę suguldė į knygą. U. Mikaliūno nuotr.
Išleido knygą
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje gausiai susirinkusiems panevėžiečiams pristatydamas knygą Jo Ekscelencija sakė: „Apie tokią kelionę sunku papasakoti žodžiais, ne viską atskleidžia ir rodomi vaizdai, aiškiau gali būti nebent savo akimis nors kartą juos mačiusiesiems. Patirtis ir įspūdis – tarsi muzika, ją jauti, bet visko perpasakoti negali.“
Vis dėlto įspūdžiai į knygos puslapius sugulė sklandžiai – pasakojimas gausiai iliustruotas, pateikiamos Šventojo Rašto citatos, vietų rodyklė, žemėlapiai, žodynėliai.
Išsirengusiems aplankyti šios nepaprastos pasaulio vietos – krašto, kuriame gimė krikščionybė, knyga galėtų būti puikiu kelionės vadovu.
Vyskupo L. Virbalo SJ pasakojime apie Šventąją Žemę sukaupta ir asmeninė keliautojo patirtis, ir istorinės žinios, ir praktiniai patarimai. Autorius sako, jog knyga gimusi iš kadaise sau pačiam surašytų įspūdžių.
Ypatingas kraštas
Pristatydamas knygą Jo Ekscelencija svarstė, ar verta leistis į tokias tolimas piligrimines keliones.
„Juk Dievas yra visur – ne tik tose vietose, kurios tiesiogiai su Juo susijusios, kur Jis iš tikrųjų gyveno, vaikščiojo, kalbėjo, mirė ir prisikėlė. Tad kyla klausimas, ar verta Dievo ieškoti po visą pasaulį, kai Jis yra čia pat, šalia.
Atsakymas į šį klausimą: verta. Mūsų tikėjimo ėjime kartais reikia išskleisti sparnus ir pakilti, o ypač kelionei į Įsikūnijimo žemę. Šventoji Žemė krikščionims tarsi penktoji Evangelija – žvelgiant į iš Šventojo Rašto žinomas, pažįstamas vietas, jas gali skaityti naujai, sielai miela ir suprantama kalba“, – kalbėjo vyskupas.
Visoje planetoje yra tik viena Šventoji, Dievo pažadėtoji žemė. Todėl daugelio tikinčiųjų svajonė – bent kartą gyvenime aplankyti šį ne tik krikščionių, net trijų tikybų lopšį.
Šventojoje Žemėje prieš akis atsivers Betliejus, bus galima pamatyti Nazaretą – čia prabėgo Jėzaus vaikystė, aplankyti net kelių religijų atstovams svarbų miestą Jeruzalę. Čia yra judėjams šventa vieta – Raudų siena, krikščionims – Kristaus gyvenimo, kančios, mirties ir prisikėlimo vietos, musulmonams – Al Akso mečetė.
Kelionės į Izraelį neįsivaizduojame be apsilankymo Jeruzalėje. Jos senamiestis skirstomas į keturis kvartalus – žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų. Jeruzalėje prieš akis atsiveria iš Šventojo Rašto, maldų ir giesmių pažįstamos vietos – Alyvų kalnas, Dievo Motinos kapo bažnyčia, karaliaus Dovydo kapavietė, Kristaus kapo bazilika, Kryžiaus kelias, Siono kalnas, kur buvo valgoma paskutinė vakarienė.
„Tai, ką pamatai Šventojoje Žemėje, reiškia labai daug. Įspūdžius galima pavadinti sumaterializuotu Jėzaus prisilietimu – tas pats, Jo regėtas peizažas, ta pati aplinka, žemė, ežeras, upė“, – susirinkusiesiems kalbėjo vyskupas.
Kelionė Pažadėtąja žeme tarsi kelionė Biblijos puslapiais. Atvykusieji gali pamatyti Jafą – Izraelio miesto Tel Avivo istorinį, siaurų gatvelių išvingiuotą senamiestį, apsilankyti dar prieš Kristų statytame Cezarėjos mieste, pabūti prie Negyvosios jūros ir kt.
Apie Rytų krikščionis
L. Virbalas SJ sakė, kad jam visada buvo svarbu ne tik to išskirtinio krašto vietovės, gamta, bet ir žmonės – tie, kurie tūkstantmečius gyvena ten, kur gyveno Jėzus. Pažintis su Rytų krikščionimis yra dar viena piligrimystės dalis.
„Kas jie – krikščionys, gyvenantys Sirijoje, Jordanijoje, Turkijoje, Irake, Egipte? Kaip jie atsirado? O jie tose žemėse nuo tada, kai Jėzus pasiuntė apaštalus: „Eikit ir krikštykit!“ Ir šie ėjo per visą pasaulį – iš pradžių aplankė artimus kraštus, paskui keliavo toliau. 300 metais aplink Šventąją Žemę daugelyje vietų jau buvo įsitvirtinusi krikščionybė. Aišku, kad pirmiausia ji atsirado ne Europoje, o būtent tuose Rytų kraštuose“, – pasakojo L. Virbalas SJ.
Tiesa, Rytų krikščionys nėra vienodi – daug kartų, pagal nuomones, požiūrį, kitaip suvokiamą tą pačią tiesą, jie atskildavo vieni nuo kitų, kūrė savas šakas.
Taip atsirado Rytų sirų bažnyčia – nestorijonai, atsirado monofizitai — krikščionybės srovė, pripažįstanti, kad Jėzus Kristus, nors ir būdamas dieviškos ir žmogiškos prigimties, egzistuoja vienaip — tik kaip Dievas.
Rytuose yra įvairių bažnyčių – Asirijos Rytų bažnyčia, Chaldėjos katalikų bažnyčia, Sirijos ortodoksų bažnyčia, Maronitų bažnyčia ir kt.
Vyskupo teigimu, nors ne visi vienodai suvokia Dievą, bet kiekvienas turi teisę į savą požiūrį, savas tradicijas.
„Visi jie tiki Kristų, bet visi kitaip. Ne visi vienodai meldžiasi, laikosi skirtingų apeigų, bet visi yra tikėjimo broliai. Reikia ne iš aukšto vieniems į kitus žiūrėti, nestatyti sienų, bet tiesti tiltus tarp Rytų ir Vakarų krikščionių“, – pabrėžė vyskupas.
Pasakojimai apie Jeruzalę
Pristatydama L. Virbalo SJ knygą panevėžiečiams G. Petkevičaitės- Bitės bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė pabrėžė, jog ši knyga puikiai papildys jau esamų vertingų kūrinių apie Šventąją Žemę sąrašą.
Štai daugiau kaip prieš 430 metų buvo išleista knyga „Kelionė į Jeruzalę“. Ją parašė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, kartografas.
1582–1584 metais kunigaikštis surengė piligriminę kelionę į Šventąją Žemę, keliavo po Siriją, Egiptą. Šią kelionę jis aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri lotynų kalba buvo išleista 1601 metais. Knygoje išdėstyti pastebėjimai, pasidalyta geografinėmis žiniomis.
Žinomas ir Antano Poškos (1903–1992), keliautojo, mokslininko, antropologo, rašytojo, vieno pirmųjų lietuvių esperantininkų, kūrinys „Judėjos slėniais ir aukštumomis“.
Tiesa, dienos šviesą jis išvydo gerokai vėliau, nei buvo planuota. Pirmosios dvi šio autoriaus knygos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ dalys buvo išleistos dar prieš karą. O prasidėjus karui trečiosios dalies išleisti nepavyko.1945 metais A. Poška buvo suimtas ir ištremtas.
Trečiojoje serijos knygoje „Judėjos slėniais ir aukštumomis“ pasakojama apie kelionę po Šventąją Žemę, įvairių tautų istorija, aprašoma žmonių gyvenimo būdas ir papročiai. Ši knyga turi pažintinę, išliekamąją vertę.
Ne mažiau svarbi ir šiais metais dienos šviesą išvydusi Panevėžio vyskupo knyga, padedanti net tiems, kurie niekada neturės progos pasiekti Šventosios Žemės, tačiau bent mintimis galės joje pabūti.
U. Mikaliūno nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
