Lietuviškos tapybos legenda Raimondas Gailiūnas, prieš dvejus metus surengęs įspūdingą parodą Panevėžyje, vėl sugrįžo į Juozo Miltinio dramos teatrą. Geriausias šalies menininkas panevėžiečiams pristatė naujausius kūrinius.
R. Gailiūnas paveiksluose pasakoja intriguojamas, ironiškas ir tragiškas gyvenimo istorijas. U. Mikaliūno nuotr.
Gyvenimo situacijos
R. Gailiūnas aštriais spalvų deriniais drobėje apnuogino gyvenimą. Įsipainiojęs į asmenines patirtis ir pagautas išorinių impulsų, jis pasakoja intriguojamas, ironiškas ar tragiškas istorijas.
Rokiškyje gyvenantis tapytojas sako kuriantis daugiaplanę gyvenimo versiją ir įvykius. Iš esmės jie panašūs į XV–XVI amžiaus sandūroje gyvenusio Nyderlandų tapytojo Jeronimo Bošo – jis taip pat mėgo daugiaplaniškumą. Todėl lietuvis dailininkas savo paroda tarsi kreipiasi į J. Bošą: „Jeronimai, mes gyvename visai netoliese.“
„Mano vaizduojamos gyvenimo komplikacijas labai panašios į J. Bošo kurtus pragarus. Pasitelkiu mūsų aplinkoje gausiai vešinčias tragikomiškas situacijas ir jas interpretuoju – kiekvieną reiškinį stengiuosi įvertinti kuo įvairesniais aspektais. Nemoralizuoju ir neturiu iliuzijų, kad menas gali pakeisti pasaulį. Tiesiog kuriu daugiaplanę gyvenimo versiją“, – paaiškino R. Gailiūnas.
Spalvą užaugina
Kaip tikino tapytojas, kiekvienas personažas jau yra siužetas. Menininkas vengia skirstyti, kas yra gera, o kas – bloga, jis kelia egzistencinius klausimus. Paveiksluose galima matyti policijos pareigūnų nešamą politiką Petrą Gražulį, rūpintojėlį, turintį Vladimiro Putino veidą, naikintuvų šešėlius.
„Mus supa įvairūs įvykiai, tik vieni praeina pro šalį, o kiti stipriai užkabina. Lygiai taip pat su paveikslu, aš renkuosi tik tam tikrus vaizdinius. Imu gyvenimiškus siužetus ir naudoju situaciją“, – teigė R. Gailiūnas.
Dailininkas tam tikromis spalvomis bando perteiki įvairialypius gyvenimo vingius. Tos spalvos turi tiek emocinį, tiek konceptualų pagrindimą.
„Spalva man – raiškos priemonė, ji turi tam tikrą informaciją, yra pagrįsta.
Ji tarnauja ir kaip stop ženklas, kuris pritraukia ir sustabdo žiūrovą. Jei žmogus reaguoja į šį kvietimą ir pradeda giliau tyrinėti paveikslą, atrodęs žiaurus vaizdinys pasidaro kitoks. Juk ten ir nemažai linksmybių“, – pasakojo parodos autorius.
Menotyrininkai R. Gailiūno darbus vadina galingu spalvos užtaisu, o jį pagyvina paties dailininko pasakojimai. Itin pastabiai ir taikliai rokiškėno kūrybą bei gyvenimo būdą apibūdina menotyrininkas Vidas Poškus.
Anot jo, dailininko kūrybą apibūdina ryškus koloritas, aštrūs, spengiantys ir žiūrovo akį bei dvasią peilio pjūviais veikiantys spalvų deriniai. Potėpiai, nutekėjimai, sluoksniai, sukrečiamos siužetinės situacijos R. Gailiūno kūriniuose yra persipynusios į sudėtingą rezginį, kuo tikriausią tapybinį Gordijaus mazgą.
Dirba ne veltui
R. Gailiūnui tapyba – gyvenimo būdas. Rokiškyje kūręs jaukią studiją menininkas retai kada iš jos išeina. Čia gimsta geriausi kūriniai. Prieš dvejus metus tarptautinėje modernaus meno mugėje „Art Vilnius“ rokiškėnas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos menininku.
Jo nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai šiemet įvertino ir kraštiečiai. Menininkui ir dailės pedagogui buvo įteiktas prestižinis apdovanojimas – sidabrinis ženklas.
„Apdovanojimų daug neturiu, bet, patikėkite, man jų užtenka. Kiekvieną vertinu adekvačiai. Jokiais būdais nesureikšminu, bet ir nenuvertinu. Apdovanojimai – ženklas, kad dirbu ne veltui, kad mano kūryba pasiekia žmones“, – sakė R.Gailiūnas.
Paroda „Jeronimai, mes gyvename visai netoli“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre veiks iki gegužės 20 dienos.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
