Saulėtą Atvelykio sekmadienį Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje vyko tikra dainų, šokių ir žaidimų fiesta: skambėjo Jūrų akademijos choro iš Ščecino (Lenkija) dainos, šokio sūkuryje smagiai sukosi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro atlikėjai (vadovė Genovaitė Sipavičienė), modernius šokius demonstravo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos šokių grupė „Liepsna“ bei Panevėžio moksleivių namų šokių grupė „Selevy“(vadovė Regina Liutkevičienė).
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla jau penktus metus sulaukia svečių iš Lenkijos.
Kurčiųjų mokykla, bendraujanti su Kėdainių lenkų bendruomene bei jos pirmininke Irena Duchovska, jau penktus metus sulaukia svečių iš Lenkijos.
„Kasmet su sprogstančiais pumpurais ir krintančiais medžių lapais sulaukiame svečių iš šalies kaimynės. Tai būna labai profesionalūs atlikėjai bei kolektyvai, kuriais turime galimybę pasidžiaugti, iš jų pasimokyti“, – sakė mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
Šiais metais panevėžiečiai bei mokyklos bendruomenė turėjo išskirtinę progą klausytis Jūrų akademijos choro iš Lenkijos, kuris išvakarėse Kaune chorų festivalyje-konkurse iškovojo aukščiausiąją vietą. Susirinkusiuosius džiugino platus ir įvairus choro repertuaras: nuo klasikinės iki šiuolaikinės muzikos. Ir ne tik. Choristai į savo pasirodymą žaismingai įtraukė visus žiūrovus, netrūko dinamikos ir netikėtų nuotaikingų situacijų. Ypač visus sujaudino choro atliktas lietuviškas kūrinys.
„Nematytas, netradicinis, labai dinamiškas ir žaismingas choras. Repertuaras parinktas taip, kad įtiktų ir vaikams ir suaugusiesiems“, – po koncerto neslėpė susižavėjimo žiūrovai. Jaunatviškam penkiasdešimties asmenų chorui entuziastingai dirigavo jauna dirigentė Sylvija Fabijančyk-Makuch.
Svečiai iš Lenkijos neliko abejingi panevėžiečių pasirodymui. Jie grožėjosi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro parodyta nauja menine programa, mokėsi lietuviškų gestų. Susižavėjimo neslėpė stebėdami jaunųjų atlikėjų šokius.
Koncerto pabaigoje D. Kriščiūnienė susirinkusiems pristatė Lietuvos kurčiųjų draugijos mėnraštį „Akiratis“, pažymėjo jo svarbą Lietuvos kurčiųjų bendruomenei. Paminėjo, kad šie metai ypatingi: lietuvių gestų kalbai – dvidešimt metų.
Svečius iš Lenkijos maloniai nuteikė ne tik mokinių išsiuvinėtas Lietuvos žemėlapis, bet ir simbolinis kurčiųjų komunikacijos ženklas – kalbančios rankytės-čiulpinukai. „Tokie renginiai tiesiogiai atveria langą į kitos tautos kultūrą ir duoda galimybę pristatyti savąją“, – pažymėjo D. Kriščiūnienė.
Laima LAPĖNIENĖ
