Minėdama Lietuvos etnografinių regionų metus ir laukdama šv. Velykų, „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė surengė spalvingą pavasario mugę „Aukštaičių kermošius“, skirtą Aukštaitijos regionui. Kadangi renginys buvo organizuotas kovo 20-ąją, Žemės dieną, prieš mugę ryte mokiniai rinkosi mokyklos kieme. Buvo iškilmingai iškelta Žemės vėliava.
Minėdama Lietuvos etnografinių regionų metus ir laukdama šv. Velykų, „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė surengė spalvingą pavasario šventę.
10 valandą aktų salėje prasidėjo mugės atidarymas. Po šventinio direktorės pavaduotojos ugdymui Dalios Vašėtienės pasveikinimo žiūrovai išvydo trumpą, bet įspūdingą spektaklį. Scena virto aukštaičių sodyba, kur po kiemą išdidžiai vaikščiojo gaspadorius ir gaspadinė, bėgiojo ir žaidė pulkas vaikučių, meilės žodelius mergelei kaip rūtelei Veronikai kuždėjo bernelis Jonas, prie vėjo malūno armonika grojo ir dainas dainavo tautiniais kostiumais pasipuošę kaimynai (ansamblis „Šaltinėlis“).
Buvo galima išvysti ne tik kaip atrodo aukštaitiškas kostiumas, išgirsti, kaip skamba aukštaitiška šnekta, bet ir pamatyti, kaip linksmai aukštaičiai šoka „Malūnėlį“.
Pabendravę ir pašokę sodiečiai išskubėjo į kermošių, o kartu su jais po mokyklą pasklido ir visi žiūrovai, šventės dalyviai. Prekiautojai jų laukė Kermošiaus aikštėje, Svetelių, Ragaišių ir Meistrelių ūlyčiose.
Prekystaliai, nusidriekę iš pirmo į trečią aukštą, buvo apkrauti įvairiausiais dirbiniais iš medžio, šiaudų, popieriaus, molio, vilnos, lino ir net gintaro. Įvairiausi kepiniai buvo ypatingai papuošti, gražiai supakuoti. Troškulį ir alkį buvo galima numalšinti 8a klasės jaunimėlio įkurtoje užeigoje „Žagarėlis“, pasilinksminti Šposų aikštėje. Kermošiaus aikštėje 8b klasės bernai siūlė pasimankštinti, išbandyti akies taiklumą ir rankos miklumą žaidžiant liaudies žaidimus.
7b klasės jaunuoliai kvietė užsukti į Aukštaičių seklyčią. Čia buvo galima pamatyti mokinių šeimose saugomus ir perduodamus iš kartos į kartą XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės daiktus: rankomis austus ir išsiuvinėtus rankšluosčius, staltieses, medines ir metalines dėžutes papuošalams ir dokumentams laikyti, medinius kočėlus, riešutų gliaudykles, geldas, anglinius lygintuvus, žibalines lempas, pintines, pjūklus, svarstykles, žvakides ir kt. Seklyčios šeimininkės vaizdingai pasakojo apie senuosius eksponatus, mokė lyginti skalbinius mediniu kočėlu, rodė, kaip galima su svareliais nusivyti virvutę-apyrankę, pasidaryti lėlytę iš skudurėlių.
O kokia mugė be svečių? Mokykla sulaukė mažųjų draugų iš lopšelių-darželių. Savo apsilankymu jie labai pagyvino ir praturtino mugės šurmulį. Pasivaikščioję po turgų, vaikučiai apžiūrėjo Aukštaičių seklyčią, rūpestingai prižiūrimi 7a klasės mokinių smagiai pažaidė Šposų aikštėje, kur teko išbandyti įvairius liaudies žaidimus: mėtyti „bulves“ į krepšį, užrištomis akimis suduoti pagaliu per pakabintą maišą, užmesti lankus ant kuolo, smagiai pasisupti sūpynėse.
Savo darbais (beje, jau ne pirmus metus per pavasario muges) džiugino viešnios ir mokyklos darbuotojos tautodailininkės. Prekių gausa pasižymėjo Vaikų grupinio gyvenimo namų auklėtojų ir vaikų prekystalis.
Daug pastangų įdėta ruošiantis šventei – užtat buvo kur akis paganyti, kojas pamankštinti, norimų prekių įsigyti. Ir šiais metais mokiniai aktyviai rengėsi mugei: gamino įvairiausius dirbinius, siuvosi ir lygino tautinius aukštaičių kostiumus, maketavo ir gamino iškabas, kepė pyragus.
Vaikai stengėsi, kad jų prekystaliai būtų tvarkingi, gražūs, prekės dailiai supakuotos, kad akį patrauktų spalvinga reklama, originalūs pavadinimai. Mokiniams padėjo tėveliai, mokytojai. Visos klasės nusipelnė renginio organizatorių pagyrimų ir padėkos raštų. Buvo pasveikinti ir įvairių nominacijų laimėtojai.
Renginio tikslas – puoselėjant savo tautos ir krašto etnokultūrines tradicijas auginti jaunuosius verslininkus. Tokios verslumo ugdymo šventės mokyklos bendruomenei organizuojamos jau seniai ir tapo tradicinės.
Aldona Banienė, Šaltinio“ progimnazijos skaityklos bibliotekininkė
