Kraštotyros muziejus etnografinių regionų metų pradžią pasitiko nauja, unikalia paroda „Panevėžio krašto praeitis audimo raštuose“. Čia pirmą kartą pristatyta muziejaus etnografijos rinkinyje saugoma XIX–XXI a. tekstilės kolekcija, atskleidžianti Šiaurės rytų Aukštaitijos etninį paveldą.
Audimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, todėl šiandien galime gėrėtis vingriais raštais, išdabintais nuometėliais, diminiais sijonais, kaišytiniais, prijuostėmis, skarelėmis, marškiniais. U. Mikaliūno nuotr.
Kaip teigė parodos organizatorė muziejininkė Daina Snicoriūtė, šis didelis tekstilės rinkinys užima maždaug trečdalį viso etnografijos rinkinio. Paroda truks net vienerius metus, o didžioji eksponatų dalis bus nuolatos keičiama.
„Turbūt visos moterys žino, kaip sunku saugoti audinius, ypač vilnonius ar kailinius. Pirmuosius eksponatus pradėjo rinkti seserys Stefanija ir Konstacija Glemžaitės. Kadangi dabar žiema, daugiau eksponuojama vilna, lovatiesės. Pavasarį pateiksime daugiau gaminių iš lino, staltiesių, siuvinių, nėrinių. Tai bus daugiau dvaro ir miestelio kultūra“, – sakė D. Snicoriūtė.
Audimo tradicijos Lietuvoje perduodamos iš kartos į kartą, todėl šiandien galime gėrėtis vingriais raštais, išdabintais nuometėliais, diminiais sijonais, kaišytiniais, prijuostėmis, skarelėmis, marškiniais. Šis vienas archajiškiausių amatų siejasi su lietuvių mentalitetu.
Tekstilė buvo naudojama vestuvių, gimtuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose. Stuomenys, juostos, rakšluosčiai, skaros buvo svarbiausios dovanos, o jų gausa bei margumas rodė kilmę ir turtą.
Audinių raštai – roželės, grėbleliai, eglutės, rombeliai, kadaise turėję maginę, simbolinę, mitologinę reikšmes, šiandien virto tik dekoratyviniais elementais, įkvepiančiais šiuolaikines audėjas, mezgėjas ir siuvėjas.
„Aukštaitiją atskleidžia tarmė ir audimo raštų spalvos. Niekas kitas, tik aukštaitės moterys ištekėjusios rišo nuometus, auksiniais ir sidabriniais galionais dabino drabužius. Prašmatnybė joms suteikė pasididžiavimo, orumo, ypatingos savigarbos jausmą“, – kalbėjo Lietuvos etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė.
Kraštotyros muziejuje saugoma tekstilės kolekcija pradėta kaupti vos tik įkūrus muziejų, 1925 metais. Joje saugomi unikalūs Aukštaitijos krašto tekstilės pavyzdžiai: audiniai, lovatiesės, gūnios, staltiesės, rankšluosčiai; tautinio kostiumo dalys – nuometai, karūnėlės, galionai, marškiniai, puošti tik šiam regionui būdingais žičkais; nėriniai, pinikai, mezginiai, tokie kaip pirštinės ar riešinės, velti vilnos gaminiai.
Parodoje pristatomi ne tik mūsų krašto tautinio kostiumo pavyzdžiai, bet ir dvinyčio, keturnyčio, aštuonnyčio ir rinktinio audimo pavyzdžiai.
Parodos atidaryme muziejininkai pristatė ir naują edukacinę programą „Siūlai, siūlai, susivykit“, kurios metu galima susipažinti su audimo staklėmis, verpimo rateliu, sužinoti senų audėjų ir įvairiausių raštų paslapčių, išmokti rišti kutus ar lėles, pinti juostas iš siūlų ar popieriaus, susipažinti su tautinio kostiumo istorija.
U. Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
