Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo prisiminimas iki šiol gyvas jo gimtuosiuose Šeteniuose – kaime netoli Panevėžio.
Šetenių parke stovinčios skulptūros simbolizuoja kūrybą, o užrašai ant jų atskleidžia Česlovo Milošo gyvenimo faktus. U. Mikaliūno nuotr.
Isos slėnio vardu
Dar neskaičiusiesiems garsaus lenkų poeto, rašytojo Česlovo Milošo kūrybos, o ypač talentingai parašyto jo romano „Isos slėnis“, paskata žengti žingsnį naujos pažinties link būtinai atsiras apsilankius Šeteniuose. Čia daugiau kaip prieš šimtą metų rašytojas gimė ir užaugo.
Šeteniai – nedidelis kaimas, išsidėstęs Kėdainių rajone, ant kairiojo Nevėžio kranto. Prie pat upės, ant šlaito, kadaise stūksojo kuklus dvaras, kur 1911 metų birželio 30 dieną ir gimė būsimoji pasaulio garsenybė.
Nuo šio šlaito jis, mažas berniukas, žvelgė į vaizdingas krašto apylinkes, čia žengė pirmuosius žingsnius, patyrė neišdildomų įspūdžių, svajojo, mokėsi, augo.
Šeteniuose Č. Milošas gyveno iki devynerių metų. Paskui jis tapo vilniečiu, mokėsi gimnazijoje ir Vilniaus universitete, vėliau persikėlė į Varšuvą. Lemtis rašytoją buvo nuvedusi į Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas, paskui jis vėl grįžo į Lenkiją, gyveno Krokuvoje, kur 2004 metais mirė.
Šis žmogus matė daug gražių ir įdomių gamtos kampelių, didingų miestų, įspūdingų vaizdų, tačiau Šeteniai jam išliko pati svarbiausia, reikšmingiausia vieta, su kuria, deja, labai ilgam buvo lemta išsiskirti.
Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Č. Milošo prisiminimas iki šiol gyvas jo gimtuosiuose Šeteniuose.
Į gimtąjį kraštą Č. Milošas sugrįžo jau gyvenimo saulėlydyje, po daugybės metų, būdamas visame pasaulyje žinomas ir garsus žmogus.
Iš karto, vos pasivaikščiojęs po parką ir stabtelėjęs netoli tos vietos, kur stovėjo gyvenamasis namas, jis negalėjo atsistebėti ir visiems pasakojo, jog gimtinė pasitiko lygiai tuo pačiu kvapu, kuriuo išlydėjo.
Žvilgsnis nuo šlaito vėl jam atvėrė nepaprastą slėniu vingiuojančio Nevėžio vaizdą. Tik senojo Kaunas–Ryga kelio, kadaise ėjusio tuo slėniu, jau buvo likęs vos menkutis pėdsakas.
Ta vieta – Nevėžio slėnis – ir tapo garsiausio Č. Milošo kūrinio „Isos slėnis“ vietovės prototipu. Nors nepažymima, kad romane aprašomi įvykiai vyko būtent Šeteniuose, tačiau niekas neabejoja, kad čia ir yra aprašytasis rašytojo sugalvotas Isos slėnis.
Kūrybingiems – vieta susitikti
Savo gimtinę rašytojas vadino mažuoju rojumi. Deja, laikas neišsaugojo daugelio buvusio dvaro pastatų, tarp jų ir gyvenamojo.
Šis pastatas sovietmečiu buvo apgyvendintas, jame įsikūrė kelios šeimos. Tačiau laikui bėgant namas buvo visai nugyventas ir iš jo nieko nebeliko.
Ūkiniai pastatai taip pat buvo nugriauti.
Vis dėlto rašytojo atminimas jo gimtinėje deramai įamžintas. Geriausiai išsilaikęs dvaro svirno pastatas buvo atnaujintas ir jame 1999 metais buvo įkurtas kultūros centras.
Centro vadovės Romos Kažukauskienės teigimu, čia ne muziejus, o kūrybos namai, priklausantys Vytauto Didžiojo universitetui.
„Šie namai – vieta, kur renkasi kūrybingi žmonės. Čia vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos“, – sakė R. Kažukauskienė.
Į Česlovo Milošo gimtinę kūrybingus žmones sukviečia Kūrybos namai.
Pastate veikia Č. Milošui skirta ekspozicija – joje daug nuotraukų, kuriose įamžintos gyvenimo akimirkos, kūrybos fragmentai.
Kūrybos namus supa parkas su daugybe Šeteniams, Č. Milošui bei jo kūrinių herojams skirtų skulptūrų, koplytstulpių.
Vaikštant po parką į akis kris net aštuonios knygų formos skulptūros, kurių užrašai liudija svarbius rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktus.
Romantikos išsiilgusiems miestiečiams Šetenių dvaro parke praleistos valandėlės suteiks tikrą palaimą – nesvarbu, kokiu metų laiku čia teks lankytis. Pasivaikščiojus iki šiol išlikusia senąja alėja, apžiūrėjus skulptūras ir leidus žvilgsniui laisvai klajoti po nuo kalvos atsiskleidžiančias vaizdingas apylinkes, neabejotinai kils noras dar kartą arba naujai perskaityti „Isos slėnį“ – knygą, kurioje aprašomas šis kraštas.
Apie romaną „Isos slėnis“ sakoma, jog tai poetiškiausias Česlovo Milošo kūrinys, kuriame persipina realybė, vaikystės atradimai, gamtos grožis, žmogaus dvasios paslaptys.
Knygoje vaizduojamas 20 amžiaus bajorijos gyvenimas. Tai pasakojimas apie laiką, amžininkus ir jų likimus, gimtinę, iš žmogaus prigimties kylančias gėrio ir blogio jėgas.
Visam pasauliui – apie Lietuvą
1980 metais atsiimdamas Nobelio premiją Č. Milošas daug gražių žodžių skyrė savo gimtajai Lietuvai.
„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – sakė niekada savo šaknų nepamiršęs Nobelio premijos laureatas.
Kūrybos namų vadovė Roma Kažukauskienė rodo Česlovui Milošui skirtą ekspoziciją.
Nors premiją jis gavo ir pasaulyje yra plačiai žinomas kaip lenkų rašytojas, vienas žymiausių Europos kultūros žmonių Lietuvai visada skyrė ypatingą dėmesį. Juk jis gyveno ne tik savo vaikystės krašte, bet ir Vilniuje.
Poetas yra sakęs, kad jo „vaizduotę suformavo lietuviškas Panevėžio kaimas ir Vilniaus apylinkių miškai bei vandenys“.
Č. Milošas tvirtino, kad Europa prasideda iš mažųjų tėvynių, o rašytojui gimtinėje įgyta patirtis yra svarbus kūrybos šaltinis.
R. Kažukauskienė pasakoja, kad rašytojui labai patiko lietuvių liaudies dainos.
„Atvykęs į Šetenius jis prisiminė, kaip klausydavosi iš anapus Nevėžio, iš Kalnaberžės, vakarais ataidinčių dainų ir jomis žavėjosi“, – kalbėjo kūrybos namų vadovė.
Kūrybos namai labai svarbi vieta Č. Milošo gerbėjams, jie skirti tik kūrybai – čia neleidžiama rengti nei pokylių, išgertuvių.
„Nemažai buvo prašančiųjų leisti tokioje gražioje vietoje kelti vestuves, triukšmingus susitikimus. Tačiau šie namai skirti ne tam, o kūrybai. Tad ir vyksta čia seminarai, plenerai, skaitymų vakaronės, konferencijos ir panašūs renginiai“, – aiškino R. Kažukauskienė.
Išmoko pasaulio šalis
„Tu buvai mano pradžia, ir vėl esu drauge su Tavim, čia, kur pramokau keturių pasaulio šalių./Tenai anapus medžių Upės šalis,/Anapus manęs ir sodybos Miško šalis, /dešinėje Šventosios Brastos šalis, kairėje – Kalvės ir Kelto./Kad ir kur klajočiau, po kokius žemynus,/ visada buvau atsigręžęs veidu į Upę“ – tai eilutės iš Č. Milošo Šeteniams skirto eilėraščio.
Garsaus rašytojo gimtinę supa įspūdingi gamtos vaizdai.
Šiame krašte išlikusi ir Milošų giminės istorija. Poeto tėvas Aleksandras Milošas, baigęs Rygos politechnikos institutą, buvo kelių ir tiltų statybos inžinierius. Jo senelis Artūras Milošas buvo vienas iš 1863 metų sukilimo vadovų ir vos išvengė Sibiro tremties.
Č. Milošas buvo labai išsilavinęs, daug pasiekęs žmogus. Dar 1953 metais jis buvo apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Litteraire Europeen“, o vėliau tapo Nobelio literatūros premijos laureatu.
Jis Berklio ir Kalifornijos universitetų profesorius, filosofinių veikalų, egzistencinės poezijos autorius.
Profesorius Algirdas Avižienis, dirbdamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Kaune, 1992 metais pradėjo rūpintis Šetenių dvaro grąžinimu garsiajam kraštiečiui.
Nuosavybės dokumentai Č. Milošui buvo įteikti Šeteniuose 1997 metų rugsėjo 7 dieną. O jis Šetenius padovanojo Česlovo Milošo gimtinės fondui.
Minėjo šimtmetį
2011 metais buvo minimas Č. Milošo gimimo šimtmetis. Ypač daug renginių, susitikimų buvo organizuota rašytojo gimtajame Kėdainių rajone. Rašytojui suteiktas garbės piliečio vardas.
Vaizdingoje vietoje įkurtame senajame dvaro parke malonu ir gera pabūti.
Nepamirštas Č. Milošas ir jubiliejiniams metams praėjus. Kiekvieną birželį Šeteniai kviečia į garsiajam išeiviui skirtus renginius. Į Šetenius, Č. Milošo gimtinę, neretai užsuka lankytojai iš įvairių Europos šalių.
Č. Milošas visą laiką kalbėjo apie savo kraštą. Kūrėju gali didžiuotis ne tik Lietuva, pasaulinio masto rašytojas reikšmingas Lenkijai, Prancūzijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Č. Milošui tinka ir laisvės kovotojo vardas. 1990–1991 metais jis palaikė Lietuvos laisvės kovą, gynė mūsų krašto interesus, reikalavo nepriklausomybės pavergtoms Baltijos valstybėms.
2001-aisiais už nuopelnus Lietuvai ir jos sostinei lenkų rašytojui suteikti Vilniaus miesto bei Lietuvos garbės piliečio vardai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
