Senieji Šventybrasčio ąžuolai ir Sukilėlių slėnio paminklai šias dienas pasiekė iš garbingos praeities. Jie išsaugojo ir pasididžiavimo savo kraštu dvasią.
Šventybrasčio Kristaus atsimainymo bažnyčia pastatyta kaimo viduryje ant kalno. U. Mikaliūno nuotr.
Netolima kelionė
Norintiesiems patirti malonių kelionės įspūdžių ir pamatyti širdžiai mielų vaizdų nebūtina važiuoti toli ir blaškytis svetimų šalių keliais bei takeliais.
Žvalgantis po netolimas apylinkes prieš akis atsivers nepaprasti kraštovaizdžiai, netikėtai atsiskleis tolimos praeities paslaptys.
Tokios patirties ieškantieji laisvą dieną galėtų pasukti Kėdainių link. Bet ne įprastu, o kitu keliu – per Krekenavą. Vos įvažiavus į šią gyvenvietę, reikėtų rinktis Burvelių kryptį, ir jau pačioje šios kelionės pradžioje nustebins šių apylinkių didybė bei grožis.
Ant kalnelio prie bažnyčios ilsisi tūkstančiai čia kadaise gyvenusių Šventybrasčio žmonių.
Nors tuo vaizdingu maršrutu važiuojant įdomių vietovių yra nemažai, šios kelionės tikslas – pasiekti vos už kelių kilometrų nuo Krekenavos, jau ne Panevėžio, o Kėdainių rajone stūksantį nedidelį kaimą – Šventybrastį.
Jį pasiekus bus galima ne tik grožėtis visais metų laikais įspūdinga, kalvomis, slėniais, upės vingiais žavinčia gamta, bet ir surasti daugelio Lietuvos praeities įvykių pėdsakus. Čia yra išlikusių net pagonybės laikus menančių relikvijų.
Teigiama, kad ant kaimo viduryje esančio kalnelio kadaise buvo ąžuolais apaugusi pagonių apeigų vieta, čia nuolat liepsnojo amžinoji ugnis. Todėl ta šventa vieta, pro kurią vingiuoja Nevėžio intakas Brasta, ir buvo pavadinta Šventybrasčiu.
Tūkstantmečiai ąžuolai
Iš kadaise šventvietę supusių didingų ąžuolų Šventybrastyje liko vos keli. Keturi iš jų – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, į saugomų gamtos objektų sąrašą įtraukti 1960 metais, o nuo 1987-ųjų yra respublikinės reikšmės paminklai.
Didžiausio ąžuolo aukštis 24 metrai, kiti šiek tiek žemesni. Medžių skersmenys siekia apie 1,2–1,8 metro.
Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje augantys tūkstantmečiai ąžuolai dažnai lankomi atvykėlių ir yra vietinių gyventojų pasididžiavimas. Medžiai rūpestingai prižiūrimi.
Bažnyčios link vedančioje gatvelėje sutikta čia pat gyvenanti Jūratė Stanevičienė mielai pasisiūlo parodyti Šventybrasčio įžymybes – ąžuolus ir garsiuosius paminklus.
Pro bažnyčią sukame kapinių link. Per šią amžino poilsio vietą vingiuojančiu takeliu perėjus ir nuo kalno žemyn nusileidus, pasitinka pirmoji Šventybrasčio įžymybė – paminklas 1863 metų sukilėliams.
O čia pat slėniu vingiuojančiu takeliu pasiekiama garsiųjų ąžuolų giraitė.
Paliko ryškų pėdsaką
Sustojus prie paminklo sukilėliams prisimenama, kad pagrindinis 1863 metų sukilimo tikslas buvo atkurti sužlugdytą Lenkijos ir Lietuvos valstybę.
Išsivaduojamoji iš carinės Rusijos priespaudos kova buvo apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Baltarusiją, dalį Ukrainos.
Jūratė Stanevičienė pasakoja paminklo žuvusiems 1863 metų sukilėliams istoriją.
Kėdainių krašte, taip pat Šventybrastyje, šis sukilimas paliko gana ryškų pėdsaką. Čia pat vyko Antano Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Brastos upelio pakrantėje yra išlikę sukilėlių kapai, čia palaidoti 75 žuvusieji.
Pagerbiant sukilėlių atminimą 1938 metais Šventybrastyje buvo pastatytas betoninis paminklas. Jis, nepaliestas nei laiko, nei įvairių permainų, išliko iki šių dienų.
Atvykusiesiems į Šventybrastį būtina aplankyti šį paminklą, pasinaudoti proga dar kartą prisiminti savo krašto istoriją, svarbius ir reikšmingus įvykius.
Žinoma, kad per sukilimą Lietuvoje buvo daugiau kaip 320 mūšių su okupacine Rusijos kariuomene, sukilėlių būriuose kovojo beveik 80 tūkstančių menkai ginkluotų žmonių.
Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė 21712 žmonių. Ginkluota kova galutinai numalšinta 1864 metų rudenį.
Tačiau caras valstiečiams padarė nuolaidų – panaikino lažą, paliko iki reformos turėtus sklypus, sumažino pinigines prievoles, žemės kainą.
Išsaugotas ateičiai
Paminklas sukilėliams – ne vienintelis statinys Šventybrastyje. Kitoje kalno pusėje laipteliais, vedančiais iš bažnyčios šventoriaus į slėnį, nusileidus, ant upės kranto vaizdingoje vietoje pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybei.
Šventybrastiečiai atstatė kadaise susprogdintą Lietuvos nepriklausomybei skirtą paminklą.
Skulptoriaus Kosto Rameikos sukurtas paminklas čia iškilo 1928 metais. Tiesa, šiam paminklui taip ilgai niekam neužkliuvus išstovėti nepavyko. 1959 metais valdžios nurodymu paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybei, buvo susprogdintas.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad žmonės paminklo liekanas paslėpė – jas užkasė.
1988 metais kraštotyros entuziastas Alfonsas Petrauskas surado paminklo nuotrauką, o netrukus buvo atkastos jo liekanos. Vyresni vietos gyventojai puikiai prisimena, kad bendromis visų pastangomis 1989 metų gegužės pabaigoje paminklas vėl buvo pastatytas ten, kur stovėjo.
Paminklą pašventino Surviliškio klebonas Aleksandras Počiulpis. Prie pakylos vidurinės dalies pritvirtinta šlifuoto granito plokštė su užrašu: „16.11.1918 Lietuva Nepriklausoma“.
Sustojus slėnyje prie paminklo, atsiveria ant kalvos esančios Šventybrasčio bažnyčios didingas vaizdas.
Stūksanti šimtmečius
Ant nuo seno šventu laikomo kalno jau ne vieną šimtmetį stovi medinė Kristaus atsimainymo bažnyčia. Priešais, kairėje pusėje, – 1873 metais statyta medinė varpinė. Įdomu, kad bažnyčią ir varpinę 1939 metais nutapė žymus dailininkas M. Dobužinskis.
Dabar prie bažnyčios pastatyta kaimo svečiams, turistams skirta informacinė lenta, joje surašytas pasakojimas apie Šventybrastį.
„Šventybrastis – nedidelis, tačiau jaukus kaimelis“, – rašoma lentoje ir čia pat pasakojama apie ąžuolus, paminklus, primenama, kad siekiant išsaugoti šią didelę istorinę ir gamtinę vertę turinčią vietovę ir buvo įkurtas Šventybrasčio draustinis.
Jo plotas daugiau kaip 774 hektarai. Draustinis prasideda ties Kruosto ir Nevėžio upių santaka ir tęsiasi iki Panevėžio rajono ribos.
Šventybrasčio Kristaus atsimainymo bažnyčia medinė, jos stogas skardinis, o priestatai mūriniai. Istorija pasakoja, kad medinę bažnyčią pastatė Šventybrasčio savininkas Ignas Zaviša 1774 metais.
Už poros kilometrų nuo Šventybrasčio buvo Zavišynės dvaras, čia gyveno bažnyčios statytojas.
Apie 1870-uosius prie bažnyčios primūrytos dvi šoninės koplyčios ir zakristija, netrukus iškilo medinė varpinė. Bažnyčia suremontuota 1928 metais.
Garsiojo rašytojo seneliai
Netoli bažnyčios palaidoti garsaus rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo seneliai.
J. Stanevičienė, kaip prie dar vienos įžymios kaimo vietos, atveda prie šio kapo.
Moteris prisimena, kad į Šventybrastį buvo atvažiavęs garsusis išeivis. Jis buvo bažnyčioje, aplankė kapą, bendravo su vietos gyventojais.
„Su mano bobute, atsimenu, lenkiškai šnekėjosi, ji mokėjo“, – sako J. Stanevičienė.
Šventybrastyje palaidoti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo seneliai.
Šventybrastyje palaidoti Č. Milošo seneliai – Juzefa Sirutytė-Kunatienė ir Zigmantas Kunatas, taip pat proseneliai Simonas Sirutis ir Veronika Bagdonavičiūtė-Sirutienė.
Ant paminklo lenkų kalba užrašyta: ,,Pačiai geriausiai žmonai.“ Simonas Sirutis šį paminklą pastatė savo pirmajai jaunai mirusiai žmonai – Eufrozinai Kosakovskytei-Sirutienei, ji čia taip pat palaidota.
Besiilsinčiųjų palikuonis Č. Milošas – visame pasaulyje žinomas žmogus. Jis poetas, rašytojas, literatūrologas, už savo kūrybą 1980 metais gavęs Nobelio premiją.
Č. Milošas gimė netoli Šventybrasčio esančiuose Šeteniuose, čia praleido visą vaikystę. Vėliau mokėsi Vilniuje, Žygimanto Augusto gimnazijoje, o 1934 metais Stepono Batoro universitete baigė Teisės ir socialinių mokslų fakultetą, įgijo teisės magistro laipsnį.
Vėliau Č. Milošo gyvenimas bėgo Varšuvoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Lietuvos viduryje gimęs vyras vėliau tapo Berklio, Kalifornijos universiteto, Slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi.
Lietuvoje Č. Milošas apsilankė tik šaliai atkūrus nepriklausomybę. Mirė 2004-aisiais, eidamas 93-iuosius gyvenimo metus, palaidotas Krokuvoje, ten, kur ilsisi garbingiausi Lenkijos žmonės – vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios.
U. Mikaliūno nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
