Daugiau nei prieš dešimtmetį anapus iškeliavęs dailininkas Stasys Kavaliauskas prisiminimuose liko kaip talentingas akvarelininkas. Apie krašto gamtovaizdžių meistrą dabar primena kabantys paveikslai teismo rūmuose, mokyklose, bankuose, gydymo įstaigose, dažno panevėžiečio namuose. Be to, garsaus dailininko artimieji išleido S. Kavaliausko kūrybos albumą su jo laiškais ir paties rinktomis iškarpomis iš laikraščių.
Jaunius Kavaliauskas ir jo žmona Jūratė ketina išleisti prisiminimų knygą apie itin talentingą mūsų krašto dailininką S. Kavaliauską. U. Mikaliūno nuotr.
Paliko ateičiai
„Ši knyga gimė ne iš karto. Ilgai brandinome šią idėją. Džiaugiuosi, kad nuo minčių pradžios iki albumo išleidimo praėjo ne vieneri metai. Per tą laiką ir mes subrendome, ir albumas. Žinoma, visko nebūtume padarę be profesionalų pagalbos. S. Kavaliausko piešiniai ir eskizai vertinami labai palankiai. Archyve jų sukaupta tiek daug, kad sunku viską aprėpti. Tik dėliodamas darbus pradedi suprasti, koks tai buvo kūrybingas, darbštus ir nuoseklus menininkas“, – kalbėjo dailininko marti Jūratė Kavaliauskienė.
Ji teigė, kad iš pradžių buvo planuojama rengti iliustruotą prisiminimų knygą – įdėti dailininko darbų. Ilgokai buvo renkami draugų, pažįstamų pasakojimai apie S. Kavaliauską, tačiau knyga tapo tiesiog kūrybos albumu.
„Viskas išėjo savaime. Ateityje planuojame įgyvendinti kitus siekius. Labai norėtume išleisti ir prisiminimų knygą apie Stasį Kavaliauską, nors tam reikia ir daug laiko, ir pastangų, ir rėmėjų“, – sakė J. Kavaliauskienė.
Išpildė svajonę
Albumo pristatyme dalyvavo S. Kavaliausko sūnus Jaunius su žmona Jūrate, kiti dailininko artimieji, giminės, gerbėjai, draugai, buvę klasės draugai, meno kritikai ir kūrėjai. Pasak artimųjų, S. Kavaliauskas mėgo piešti klausydamasis muzikos. Todėl galerijoje skambėjo giminaičių Igno, Justo ir Gretos atliekami kūriniai.
Apie S. Kavaliauską prisiminimais pasidalijo Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
„Tai buvo išskirtinė asmenybė – išsiskyrė ir savo stotu, ir tvarka. Atsidūrusieji šalia dailininko negalėjo nepajusti jo inteligencijos. Jis puošdavo kiekvieną mūsų parodą. Tikriausiai nebuvo nė vienos parodos, kurioje nebūtų apsilankęs. Nors praėjo nemažai laiko nuo S. Kavaliausko mirties, bet mes jį ir šiandien jaučiame šalia savęs. Šio dailininko kūriniai mums nuolat apie jį primena“, – kalbėjo J. Lebednykienė.
Meno albumas „Stasys Kavaliauskas“ – ne pirmoji knyga, skirta šiam menininkui. 2005-aisiais, praėjus dvejiems metams po dailininko mirties, buvo įgyvendinta jo svajonė – išleista knyga „Senovės lietuvių deivės, dievai ir mitologinės būtybės“.
Mat po ilgamečių ir nuodugnių lietuvių senosios tautosakos ir tradicijų studijų dailininkas buvo sukaupęs mišria technika atliktų kūrinių kolekciją „Senovės lietuvių dievai“. Tai buvo dvylikos paskutiniųjų dailininko gyvenimo metų aistra.
Jis visa dvasia pasinėrė į šį darbą, norėjo kuo geriau pažinti senovės lietuvių dvasinį pasaulį, kad kaip įmanoma tiksliau perteiktų deivių ir dievų charakterius.
Dailininkas tikėjosi, kad jo sukurti paveikslai padės geriau suprasti mūsų protėvių dvasią ir pasitarnaus jaunajai kartai.
Akvarelės meistras
Nors S. Kavaliauskas gimė Šiauliuose, jį galima laikyti tikrų tikriausiu Panevėžio dailininku. Menininkas čia ilgai gyveno, dirbo miesto vyriausiuoju dailininku. O Panevėžys buvo kūrybinio įkvėpimo šaltinis.
S. Kavaliauskas į Lietuvos dailės istoriją įėjo kaip akvarelės meistras, kūręs subtilius peizažus, įamžinęs miesto malūnus, bažnyčias, atskleidęs urbanistinį Panevėžį. Jis kūrė aliejinės tapybos darbus įvairiomis temomis ir technikomis. Tačiau vertingiausias jo kūrybinis palikimas – akvarelės.
Pasak menininko Sigito Laurinavičiaus, vaizdiniu požiūriu S. Kavaliausko kūryba susideda iš labai ryškių segmentų: Aukštaitijos gamtovaizdžiai, įvairūs urbanistiniai motyvai, savarankišku ikonografiniu simboliu tapęs Panevėžio viešbutis, kelionių įspūdžiai, portretai, gėlės, senovės lietuvių dievai ir deivės.
„Kiekviena iš šių temų savaip atskleidžia vis kitą S. Kavaliausko pasaulėjautos kertelę, tarsi gyvi pašnekovai liudija apie kūrybinį dailininko smalsumą, pastangas žengti koja kojon su savo laikmečio estetika, praktiškai pasitikrinti savo santykį su to meto dailės madomis ar kaip tik priešingai – stoišką užsispyrimą tradicinėmis meninėmis priemonėmis dokumentuoti savo aplinką.
Kai kada jis, regis, tarsi koks metraštininkas stengėsi užfiksuoti visus kiek svarbesnius vienos ar kitos vietovės simbolius: bažnytėles, vėjo malūnus, valčių prieplaukas, įdomesnes paežeres, svetur – kalnų perėjas ar miestelių architektūrą. Visgi akivaizdu, kad savo krašto vaizdiniai simboliai buvo svarbiau, nei vien tik akiai patrauklūs objektai“, – sakė S. Laurinavičius.
Faktai
- Stasys Kavaliauskas gimė 1935 m. Šiauliuose.
- 1944 m. šeima persikėlė į Panevėžį.
- 1970 m. baigė tuometį Valstybinį dailės institutą, įgijo menotyrininko specialybę.
- Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
- 1966–1978 m. – Panevėžio miesto vyriausiasis dailininkas.
- Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
- Dailininkas surengė daugiau kaip 40 personalinių parodų Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose, Prancūzijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje – Rygoje, Peterburge, Gardine, Daugpilyje, Osle.
- Kavaliausko darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, Australijos, Danijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos dailės mėgėjai ir kolekcininkai.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
