Iš Panevėžio į Žagarę iškeliavęs gintarinis medis išsinešė ir kultūros sostinės vardą. Baigėsi kone keturių šimtų renginių ciklas. Per juos panevėžiečiai ir miesto svečiai susipažino su įvairių šalių kultūra. Prasmingos, nuotaikingos šventės praskaidrino kasdienybę ir liko prisiminimuose. Tačiau kai kurie renginiai bus tęstiniai.
Visus metus Panevėžyje netrūko nuotaikingų, spalvingų ir prasmingų renginių.
Planuoja tęsti tradicijas
Kaip teigia Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, per Lietuvos kultūros sostinės dienas gimė teatro festivalis „Bonjour, Maestro“ ir jį planuojama rengti kasmet. Kas dvejus metus pakvies ir didelio susidomėjimo sulaukęs tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“. Be to, šiemet atgimė prieš dvidešimt metų gyvavęs kultūros žurnalas „Senvagė“
„Turėjome ir socialinį tikslą. Siekėme, kad panevėžiečiai atsigręžtų į savo miestą, pažiūrėtų į jį kitomis akimis, pradėtų jį labiau mylėti ir juo didžiuotis. Vienas iš tokio tikslo įgyvendinimo renginių buvo Vasario 16-ajai skirtas koncertas. Televizijos tiesiogiai transliuotas jis sulaukė didelio susidomėjimo“, – sakė L. Krasauskienė.
Geros nuotaikos miestas
Kultūros ir meno skyriaus vedėja džiaugėsi, kad prie renginių programos prisijungė nemažas būrys savanorių, galerijos, įvairios organizacijos, beveik devyniasdešimt privačių rėmėjų. Dalis renginių nebuvo planuoti ir įtraukti į programą. Vienas iš tokių – „Auksinis scenos kryžius“.
Svarbus buvo ir Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys: miestui atnešta gera žinia ir nurodytas teisingas kelią.
Šiemet pirmą kartą buvo organizuotas teatro festivalis „Bonjour, Maestro“ J. Miltiniui atminti. Jį planuojama rengti kasmet.
„Teigiami atsiliepimai apie tą renginį mums padėjo ištisus metus. Buvome išsikėlę uždavinį nepamesti pasirinktos temos, ją rutulioti. Baigiantis metams galiu pasakyti, kad mums pavyko“, – džiaugėsi vedėja.
Susidomėjusiųjų antplūdžio sulaukė nuotaikingas Europos kino, lėlių teatrų festivaliai. Įvairove pasižymėjo vasaros renginys „Susitikime penktadienį“, vyko plenerai, keramikos simpoziumas.
Literatūros mylėtojai turiningai, dvasingai, nuotaikingai praleido savaitgalį tarptautiniame festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema 2014“. Gerus, šiltus ir gražius prisiminimus paliko ir miesto gimtadienis. Puikiai nusiteikę į šventę atėjusieji sukūrė draugišką atmosferą.
„Gera nuotaika ir nuoširdūs santykiai labai svarbu. Mūsų bendravimo kultūra parodo, kokie esame iš tikrųjų. Iš gyventojų dažnokai girdime: tas nedraugiškas, tas nemielas, tas negražus, reikia išvažiuoti iš Panevėžio. Bet neužmirškime, kad tas blogas miestas esame kiekvienas iš mūsų, todėl kurti šiltus santykius pradėkime nuo savęs“, – pabrėžė L. Krasauskienė.
Miestiečiai buvo supažindinti ir su įvairių pasaulio šalių kultūromis. Pasiteisino bibliotekose vykę susitikimai su knygų autoriais, žurnalistais, kūrėjais. Kartais žmonės net iš anksto registravosi, kad galėtų patekti į tam tikrą renginį.
Per šiuos metus miestas pasipuošė panevėžiečio menininko Viliaus Purono dovanota kompozicija „Pane-vėžys“, skulptūra „Gyvenimo žuvis“, o Dailės galerija gali didžiuotis išeivio Juozo Kaminsko darbais.
Kultūrą padarė matomesnę
Pasak L. Krasauskienės, šie metai nebuvo lengvi.
Didžiausia Teatro dienos šventė – Auksinių scenos kryžių įteikimas – šiemet surengta 2014 metų Lietuvos kultūros sostinėje Panevėžyje. U.Mikaliūno nuotr.
„Svarbiausia, kad dėl mūsų visų rūpinimosi, įtampos ir nuovargio organizuojant renginius kultūra mieste pasidarė matomesnė. O žmonės tapo nuoširdesni, labiau išprusę. Manau, kad mes visi buvome džiaugsmingai nusiteikę. Pokyčių pradžia buvo puiki. Mes – nuostabūs žmonės, tik gal truputėlį nedrąsūs, nepasitikintys savimi, mums visiems reikia keistis. Kultūros sostinės vardo mums tikrai reikėjo, ir poslinkis teigiama linkme įvyko. Nenuleiskime rankų ir judėkime į priekį“, – kalbėjo L. Krasauskienė.
Aktyvus kultūrinis gyvenimas parodė, ko panevėžiečiai pageidauja, kas jiems įdomu ir aktualu. Kultūros ministerijos šiemet atliktas tyrimas patvirtino, kad Aukštaitijos sostinėje tikrų kultūros mylėtojų yra vos 30 procentų. Panevėžiečiai labiau domisi masiniais, pramoginiais renginiais – į juos renkasi 50 procentų miestiečių.
„Gaila, bet tikrojo meno gerbėjų nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Žmonės mano, kad toks menas ar parodos yra prabanga, bet jie labai klysta. Dabar mūsų, kultūros darbuotojų, ateities tikslas – pritraukti tuos žmones, kurie niekada nesilankė renginiuose, nesidomėjo kultūra. Tik kyla klausimas, kaip tai padaryti“, – svarstė L. Krasauskienė.
Kultūros sostinės vardą pateisino
Miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus teigimu, per šiuos metus reikėjo ne tik vadintis Lietuvos kultūros sostine, bet ir tą vardą pateisinti.
Panevėžiečių dėmesio sulaukė vasaros festivalis „Susitikime penktadienį“. Per jį skambėjo įvairių žanrų muzika, vyko edukacinės, sporto programos, buvo rodomi kino filmai.
„Miesto kultūros darbuotojų, įstaigų, verslininkų rėmėjų dėka, esu tikras, tai pavyko padaryti. Ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje nuolat buvo juntama kultūros sostinės dvasia. Pati projekto koncepcija – kultūrų sankirta, – manau, labai vykusi. Panevėžys patvirtino savo kaip kultūra garsėjančio miesto vardą, parodė, kad yra kuriantis, draugiškas, tolerantiškas, europietiškas miestas. Ne veltui per metus miestą aplankė tiek daug Europos, pasaulio šalių kūrėjų, kultūros ir meno atstovų, užsienio šalių ambasadorių“, – kalbėjo V. Satkevičius.
Meras prisiminė, kad konkurse dėl Lietuvos kultūros sostinės vardo dalyvavo tik vienas Panevėžys. Tačiau kai miestas puikiai išnaudojo savo galimybę, jau dabar aišku, kad kitąmet dėl kultūros sostinės vardo pasirengę kautis tiek didmiesčiai, tiek miesteliai.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
