2014 – ieji paskelbti K. Donelaičio metais, kadangi visa Lietuva mini šio garsaus poeto, lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 – ąjį gimimo jubiliejų.
Visus metus Panevėžio „Aušros“ pagrindinėje mokykloje vyko renginiai, skirti K. Donelaičiui. Tai mokytojos S. Dambrauskienės parengtas K. Donelaičiui skirtų metų atidarymas, mokytojos V. Ivanauskaitės organizuotas Raiškiojo skaitymo konkursas ir projektas „K. Donelaitis tarp mūsų“, dailės mokytojos V. Marinskienės mokinių dailės darbų paroda „K. Donelaičio pasakėčių pasaulis“, bibliotekos vedėjos A. Vinslauskaitės inicijuota popietė bibliotekoje „K. Donelaitis lietuvių ir užsienio kalbomis“, lietuvių kalbos mokytojos S. Dambrauskienės organizuotas Dailiojo rašymo konkursas. O gruodžio 3 dieną lietuvių kalbos mokytojų S. Dambrauskienės ir L. Adomonienės iniciatyva vyko baigiamasis renginys „Metų pabaiga su K. Donelaičiu“.
Kadangi K. Donelaitis poemoje didžiausią dėmesį skyrė saulei, gyvybės davėjai, ją aprašydamas kiekvienoje „Metų“ dalies pradžioje, buvo sumanyta poetui padovanoti 300 saulių, kurias mielai karpė ir iliustravo visi mokiniai. Taip šventė prasidėjo akcija „300 saulių K. Donelaičiui“. Po jos saulelėmis papuoštoje aktų salėje vyko baigiamasis renginys.
7 b klasės mokiniai deklamavo „Žiemos rūpesčių“ ištrauką, auditorija su malonumu klausėsi neseniai iš kelionės grįžusios geografijos mokytojos E. Mockūnienės pranešimo „K. Donelaičio takais Karaliaučiaus krašte“, tikybos mokytojos J. Šmitienės konsultuotos 7 b klasės mokinės Goda ir Brigita skaitė pranešimą apie liuteronų tikėjimą, kurio atstovas ir buvo K. Donelaitis, penktokai priminė „Pavasario linksmybių“ dalį, o labiausiai likome sužavėti gerbiamo svečio, J. Miltinio dramos teatro aktoriaus Petro Kežio, skaitoma poemos ištrauka. Aktorius atsinešė Liudviko Rėzos neišleistą „Metų“ dalį, parašytą originaliais XVIII a. vartotais rašmenimis. Buvo įdomu patyrinėti mums neįprastas raides, pabandyti perskaityti žodžius, o P. Kežio skaitomas tekstas klausytojus tarsi perkėlė į XIII a. Tolminkiemį, kuriame galbūt panašiai skambėjo ir paties K. Donelaičio žodis.
Prasmingai popietę baigė dešimtos klasės mokinė V. Žalytė, perskaičiusi šios klasės parašytą laišką mūsų didžiajam poetui. Jame – nuogąstavimas, kad K. Donelaičio gyventose apylinkėse jau senokai nebeskamba jo numylėtoji kalba, šių dienų lietuvių kalbos situacija bei pažadas mylėti ir puoselėti gimtąją kalbą bei ją kaip vertybę perduoti ateities kartoms.
Panevėžio „Aušros“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dambrauskienė
