Praėjusį savaitgalį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka virto kūrybos Meka. Jau dvyliktą kartą vykstančiame tarptautiniame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema 2014“ skambėjo kūrėjų balsai.
Į literatūros festivalį suvažiavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių literatūros grandai, jaunieji kūrėjai. V. Benašo nuotr.
Kūrybos namai
Dviejų dienų poezijos ir esė skaitymuose, kūrybinėse improvizacijose dalyvavo apie 70 žodžio meistrų. Į poetės Elvyros Pažemeckaitės įkvėptą renginį suvažiavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių literatūros grandai, jaunieji kūrėjai.
„Jau dvyliktąjį kartą vykstanti literatūrinė žiema tampa vis šiltesnė ir jaukesnė. Mieste sninga žodžiais, eilėmis, kurios mus apkabina bendrumu, meile, gerumo jausmu. Didžiuojuosi, kad šis renginys jau tapo miesto veidu, atpažįstamu visoje Lietuvoje. Ne veltui šių metų festivalis yra paskutinio mėnesio vainikuojantis Panevėžio Lietuvos kultūros sostinės renginių ciklą. Tai vienas iš pagrindinių akcentų“, – sakė festivalio atidaryme dalyvavęs miesto meras Vitalijus Satkevičius.
Festivalio renginiuose vyko literatūrinė diskusija apie kūrėjo atsakomybę ir laisvę kurti, dailės darbų paroda „Rojaus miesto ieškotojai“, naujausių poezijos ir prozos knygų pristatymas, Aukštaitijos regiono moksleivių skaitymai, originalūs ir linksmi tarmiški skaitymai.
Šiemet kaip ir praėjusiame festivalyje poetai ne tik eiles skaitė, bet ir dalyvavo surengtame mažmožių aukcione. Ten dalyviai galėjo įsigyti įvairių poetų daiktų, talismanų, rankraščių, akmenukų, kriauklių, savotiškų radinių bei pačių poetų pieštų piešinių ar fotografijų.
Kaip sakė E. Pažemeckaitė, šiame festivalyje ji buvo žiūrovė ir klausytoja.
„Tai buvo geriausias festivalis, gavome nemažą finansavimą. Žmonių dosnumas tikrai jaudinantis. Aš labai norėčiau patekti į tokį festivalį, galėčiau net ir sumokėti, nesvarbu, kiek man tai kainuotų“, – tvirtino renginio organizatorė.
Vainikavo kolegą
Anot jos, ankstesniuose festivaliuose buvo kviečiami turintys šaknų Lietuvoje vadinamieji užsienio poetai. Tačiau šiemet dalyvavo trys garbingi svečiai iš Latvijos, Suomijos ir Prancūzijos.
Jie panevėžiečiams skaitė filosofinių, religinių eilių. Skambėjo aštri socialinė ir aktuali poezija.
„Jei neleistume knygų, poezija būtų labai pigus menas. Tereikia tušinuko, pieštuko, popieriaus skiautės ir eilėraštis atsiranda. Tai pigiai padaromas menas, bet reikalaujantis didelės dvasinės investicijos. Poetai reto jautrumo. Jie į kiekvieną reiškinį žiūri kitaip, jiems kitaip skauda ir viskas atsispindi jų kūryboje. Panevėžyje klesti poezija, poetai įsimylėję mūsų miestą. Per naktį ir dieną renginys pritraukia ne tik jaunuosius literatus, svečius iš užsienio, bet ir visą Lietuvos elitą“, – kalbėjo E. Pažemeckaitė.
Šiame festivalyje kone daugiausia dėmesio sulaukė tarmiški skaitymai. Didžiuosiuose šalies poezijos renginiuose tokios kategorijos nėra, todėl čia poetai vis dažniau prašo daugiau erdvės ir laiko.
Kaip ir kiekvienais metais festivalis žiūrovus džiugino netikėtumais. Poetė Solveiga Ska, išgirdusi, kad kolegai poetui Aidui Marčėnui reikia skanios arbatos, pasiuvo maišelį, įdėjo žolyčių ir už tikros poezijos skonį jam įteikė netikėtą prizą – „Arbatos maišelį“ .
Dar vienas neplanuotas, bet įspūdingas įvykis – vainikavimas.
Apdovanojimų ceremonijoje laurų vainikas uždėtas poetui A. Marčėnui. Tačiau poetas jį uždėjo jaunam dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui. Šiuo gestu A. Marčėnas norėjo parodyti pagarbą jaunam, brandžiam ir į priekį einančiam poetui.
Geriausiuosius apdovanojo
Iškilmingame baigiamajame vakare buvo įteiktos Julijono Lindės-Dobilo, Elenos Mezginaitės, 2014-ųjų Lietuvos kultūros sostinės premijos, festivalio prizai, išrinkti anoniminių eilėraščių konkurso laureatai, apdovanoti jaunieji literatai.
Pirmieji buvo apdovanoti Panevėžio miesto ir krašto jaunieji literatai. Dominykas Markevičius, K. Paltaroko gimnazijos abiturientas – „Už tuštumos ir pilnatvės dermę“, Raguvos gimnazijos mokinė Justina Žvirblytė – „Už gebėjimą sprindyje regėti visatą“, Juozo Miltinio gimnazijos gimnazistas Vytautas Šešelgis – „Už poezijos erdvę, nepaslepiamą rūko“.
Keramikės Dalios Svilienės sukurtus angelus jiems įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė ir Jaunųjų literatų rinkimo komisijos pirmininkė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokytoja Birutė Valkiūnienė.
Anoniminio konkurso laureatus paskelbė komisijos pirmininkas Laimantas Jonušys. Anoniminio rimto „Norėčiau (ne) pasakyti“ prizininkai – poetai Jaunius Kulnys ir Eugenijus Ališanka, nerimto „Vedliai ir/ar juokdariai“ eilėraščių konkurso prizininkai – Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Viktoras Gulbinas. Prizus teikė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio krašto bajorų sąjungos vadas Egidijus Matulevičius.
Prizas „Filosofiškai literatūrinis šalis“ atiteko poetui Kęstučiui Navakui.
„Literatūrinė lapė“ įteikta poetei Tautvydai Marcinkevičiūtei. Poetui Vainiui Bakai už eilėraščių knygą „Kas vėjo – vėjui“, linkint, kad jokie vėjai neišdraskytų vėjams nepasiduodančios poezijos, įteiktas prizas „Žalvarinė ranka-segtuvas“. O už poezijos aistrą „Literatūriniu obuoliu“ apdovanota poetė Laima Kreivytė.
„Literatūrine Jono Meko vardo skrybėle“ pasipuošė poetas Algimantas Krinčys. Skrybėlė jam atiteko „Už tikrą autoriaus ir jo kūrybos kitoniškumą tarp panašių ir kitoniškų“.
Prizas „Literatūrinės žiemos Riterio rožė“ skirtas poetui Vytautui Stankui „Už poezijos rožę, nevystančią begalinės žiemos speiguose“.
2014-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės premija skirta poetui Viktorui Rudžianskui.
„Už poetinės kalbos savitumą ir drąsų heterų ir meninų įbalsinimą“ Elenos Mezginaitės premija skirta poetei Giedrei Kazlauskaitei, o Julijono Lindės-Dobilo premija įteikta poetui Mindaugui Nastaravičiui „Už stiprėjantį balsą retėjančiame chore“.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
