Seniausiam Panevėžio pastatui, Kranto gatvėje buvusiam Upytės pavieto teismo archyvui, keturi šimtai metų. Tai ir seniausias Lietuvoje archyvo pastatas.
Panevėžiečiai ir miesto svečiai gali ne tik apžiūrėti Kranto gatvėje stovintį seniausią Lietuvoje teismo archyvo pastatą, bet ir pamatyti jame veikiančią ekspoziciją. U. Mikaliūno nuotr.
Istorinis paminklas
Prieš keturis šimtus metų Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iš jų iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas Kranto g. 21 yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Geresnėje geografinėje vietoje įkurtas Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 metų administracinės ir teismų reformos. Upyte pavietas buvo vadinamas iki 1831-ųjų. Panevėžyje veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės, tačiau nesant vietos teismo posėdžiai vykdavo panevėžiečių namuose. Todėl buvo poreikis pastatyti teismo pastatus. Pagal 1588 m. Trečiojo Lietuvos statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes ir užrakinti trimis užraktais: teisėjo, pateisėjo ir raštininko, antspauduoti ir saugomi mūriniame name.
Ant upės kranto
Kaip teigė Panevėžio apskrities archyvo direktorius Leonas Kaziukonis, 1601 metais Varšuvos seime Upytės pavieto teismo pastatams Panevėžyje paskyrus sklypą, jų statyba dar neprasidėjo. Reikalai pajudėjo tik 1612-aisiais, kai Upytės seniūnu paskirtas Jeronimas Valavičius šiai statybai paaukojo dalį savo lėšų, pinigais prisidėjo ir pavieto bajorija.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza 1612 m. kovo 3 d. raštu Panevėžio dvaro laikytojui Petrui Krošinskiui nurodė leisti Upytės seniūnui Jeronimui Valavičiui pradėti teismo ir jo archyvo pastatų statybą.
XVII a. žemės valdoje prie Nevėžio iškilo Upytės pavieto pastatų kompleksas: medinis teismo pastatas, mūrinis teismo archyvas, dvi arklidės ir ratinė bei mūrinis kalėjimas. Mūsų dienų sulaukė mūrinis teismo archyvas.
Iki XIX a. vidurio jame laikytos pavieto teismų aktų knygos dabar saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Kokiuose pavietų centruose teismo pastatų irgi buvo pastatyta, dabar sunku pasakyti. Tik žinoma, kad iš jų vienintelis ir seniausias Upytės pavieto teismo archyvo pastatas yra išlikęs Panevėžyje ir stovi kairiajame Nevėžio krante – Kranto gatvėje.
Įkūrė muziejų
Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikusiame seniausiame Panevėžio pastate 1925 metais buvo atidarytas Kraštotyros muziejus. Pagausėjus eksponatų ir plečiantis ekspozicijai, 1932 metais muziejus buvo perkeltas į kitas patalpas. Pastatas kurį laiką stovėjo apleistas. Pokariu jame buvo įrengtas „Sąjunginės spaudos“ sandėlis.
1951-aisiais šis istorinis namelis perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui. Po septynerių metų atliktas pastato kapitalinis remontas ir jame įrengta ateizmo ekspozicija. Ją uždarius, čia parengta lietuvių liaudies meno ekspozicija. Prieš trisdešimt metų pagal Paminklų konservavimo instituto parengtą projektą pastatas restauruotas. Nuo 1996 m. jame veikė senųjų medžio skulptūrų ekspozicija. Pastatas vėl atnaujintas 2003 m. Prieš aštuonerius metus jame įrengta ekspozicija „Upytės bajorai“, pasakojanti apie luomą, keletą šimtmečių valdžiusį ne tik kraštą, bet ir valstybę.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
