Jau aštuoniolika metų Panevėžyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, Panevėžio ekologinio ugdymo bendrijos „Žalioji gija“ taryba neseniai lankėsi Biržų rajone, Pabiržėje. Vykta ne šiaip sau, bet su kilniu tikslu – pagerbti ir apdovanoti Pabiržės gyventoją Aldoną Jaronytę organizacijos neseniai įsteigtu apdovanojimu „Žaliuoju perlu“.
Panevėžio ekologinio ugdymo bendrijos „Žalioji gija“ tarybos pirmininkė Regina Kliminskienė ir narė Danutė Kriščiūnienė įteikia „Žaliojo perlo“ apdovanojimą Aldonai Jaronytei. Vido Paskačiaus nuotr.
Daugeliui ne tik Biržų, bet ir Lietuvos žmonių Aldonos Jaronytės pavardė ir darbai žinomi, net filmas apie ją sukurtas. Ir įvairių apdovanojimų savo namuose ji turi ne vieną. Tačiau tai nesutrukdė organizacijai „Žalioji gija“ skirti jai už viso gyvenimo darbus „Žaliąjį perlą“.
Kai organizacijos nariai apsisprendė įsteigti šį apdovanojimą ir juo skatinti gimtąjį kraštą puoselėjančius žmones, tiesą sakant, pirmąjį nominantą jie jau turėjo. Tai ir buvo Aldona Jaronytė. Tiksliau, ji net tapo tos nominacijos netiesiogine įkvėpėja, kai prieš porą metų moters sodyboje Pabiržėje apsilankė nedidelis būrelis „Žaliosios gijos“ narių. Tuomet nesusižavėti šia moterimi ir jos darbais buvo neįmanoma. Ši nesigirianti, bet kantriai ir atkakliai didžiulius darbus puoselėdama ir gražindama aplinką dirbanti moteris galėtų būti įkvepiantis pavyzdys, kaip reikia mylėti savo gimtąjį kraštą. Juolab kad savo sukurtu grožiu ji mielai dalijasi su į jos sodybą gana dažnai užsukančiais ekskursantais, jaunavedžiais, įvairių organizacijų nariais, pavieniais lankytojais. Visus juos moteris mielai priima, rodo, pasakoja.
Ne mažiau jausmingas ir nuoširdus buvo apdovanojimo įteikimo epizodas Aldonos Jaronytės sodyboje. Galėjai tik stebėtis, su kokiu dėkingumu ji priėmė visiškai jai nepažįstamų žmonių padėką ir rėmėjų UAB „Ginaura“, Vidmanto Kartano, bendrijos „Žalioji gija“ tarybos narių dovanas. Nepaisant žvarboko vėlyvo rudens vakaro, Aldona, pasiramsčiuodama lazdele, menkai apsirengusi (teigė, kad jai nešalta) vedė mus į savo valdas už savo rankomis pasistatyto raudonų plytų namelio, kad parodytų išpuoselėtą sodybą: iškastus tvenkinius, pasodintus berželius, kruopščiai nušienautas pieveles. Ir visa tai užima beveik hektarą buvusios pelkės ir krūmokšnių.
Paskui kvietė į vidų ragauti baltojo šilkmedžio arbatos, vaišino savo užaugintomis šaldytomis vynuogėmis. Dar kartą pakartojo jau ir kitiems anksčiau ne kartą kartotą frazę: „Dabar jau nebežinau, kas labiau skatino mane sausinti pelkyną – noras gražiai gyventi ar paprasčiausias skurdas.“ Ilgai negalėjome išsiskirti su šia neįprastą, bet labai gerą energiją spinduliuojančia moterimi.
Po apsilankymo pas Aldoną Jaronytę ir pirmojo „Žaliojo perlo“ įteikimo organizacijos taryba jau tvirtai žino, kad ieškos ir daugiau žmonių, kurie su meile dirbdami švyti savo aplinkoje kaip tie žalieji perlai, stebina visus, bet dažnai lieka valdžios nepastebėti.
Vilija Raubienė, „Žaliosios gijos“ tarybos narė
