Rajono Savivaldybės salėje vyko poetės Vidos Sereikienės kūrybos vakaras. Vakarą organizavo mokytojų senjorų bendrija „Šarma“, vadovaujama Joanos Černiauskienės, pirmosios V. Sereikienės literatūros mokytojos.
Renginio scenarijus pasirinktas pagal profesorės habilituotos daktarės lituanistės Onos Voverienės recenziją. Profesorė, analizuodama Vidos Sereikienės kūrybą, atramos tašku pasirinko jos eilėraščių rinktinę „Septyni laipteliai“, pagal Aristotelio filosofijos septynetus. Septynetas – tai žmogaus dvasios tobulėjimo laipteliai.
Vida Janauskaitė Sereikienė ne naujokė literatūros dirvonuose. Jos kūrybos praeityje devynios knygos, o poetinis žvilgsnis pastebi ne tik mūsų šalies visumą. Įspūdžiais, išgyvenimais, išmintimi autorė dalinosi su jos kūrybos klausytojais.
Prasminga, patriotiška, filosofiška ir gražu. Ribų tarp laikų kūrėjos pasaulyje nėra. Ji meniškai, šviesiai, jautriai įprasmina visas likimo dovanas. Jas surenka ir paverčia poetiniu žodžiu.
Kūrybos vakare atsispindėjo, kaip šviesos spindulys nugali tamsą, kaip ugdomas orus, garbingas žmogus, kaip raunamos piktžolės iš širdies, visuomenės, kaip branginti tautinę kultūrą, tradicijas, papročius.
Mes kilę iš didelio kaimo, o šitas kaimas – visa Lietuva. Ir Vida didžiavosi, kad jai teko laimė gimti šioje šalyje. Ji kalbėjo, kad daug blogio politikoje, mene, televizijoje, literatūroje, kasdieniame žmonių gyvenime. Nebus jokio dvasinio atgimimo, jei negrąžinsime baltai spalvai ir gėriui jų tikrojo spindesio. V. Sereikienė linkėjo visiems skatinti valdžią tarnauti žmogui, tautai, kvietė globoti ir puoselėti etninę savastį, nepamiršti tradicijų, papročių, lietuvių liaudies dainų.
Daug sveikintojų, gražių linkėjimų… Labiausiai įstrigo, kad svečiai dėkojo už puikią dvasios puotą, prašė daugiau tokių renginių.
Vida – aktyvi pilietė, mokanti džiaugtis kiekviena smulkmena, per gyvenimą keliaujanti mintimis. „Niekada nesakyk pavargau, nesakyk nebenoriu, o kai sunku – pažvelk į dangų“, – tai jos kredo.
Aldona Juškauskienė
