Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta Didžiosios Britanijos menininko Melo Marso keramikos darbų paroda.
M. Marsas lankytojus ragino nesibaiminti ir prisiliesti prie eksponatų. U. Mikaliūno nuotr.
Liepė čiupinėti
Pristatęs savo darbus menininkas M. Marsas ragino nesibaiminti ir drąsiai liesti eksponatus, nes tik perbraukus ranka galima pajusti indo faktūrą ir pamatyti, kaip juos keičia šviesa.
„Jeigu žiūrėsite į indus ir jų neliesite, tiesiog nieko nesuprasite. Neįmanoma pamatyti, ar jis švelnus, ar šiurkštus. Būtina liesti ir pajausti. Galite pirštu ir patuksenti, išgirsite skirtingus garsus. Jei sudaužysite ar iškris iš rankų, per daug nesijaudinkite, nieko tokio“, – kalbėjo M. Marsas.
Kaip pasakojo menininkas, gaminti keramikos dirbinius jį įkvėpė dar vaikystėje parduotuvių vitrinose pamatyti suomių bendrovės keraminiai indai.
„Atsistojęs žiopsodavau į vitrinas ir grožėjausi. Keramika tokia natūrali, paslaptinga. Ji įkvėpė mane visam gyvenimui“, – sakė menininkas.
Savo darbų parodoje jis pristatė raku bei sui technikomis dekoruotus indus ir akmens masės keramiką.
Trys kryptys
Pirmojoje parodos dalyje rasite buityje naudotinų puodų ir indų, kuriuose galite gaminti, dėti į orkaitę ir kepti skaniausius troškinius, iš jų valgyti. Iš pažiūros paprasti, bet labai patogaus dizaino puodeliai skirti ne tik kavai ar arbatai gerti, bet ir sriubai valgyti. Jie labai tvirti ir degti 1200 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje.
Raku – tai japoniškas glazūravimo stilius, kurį panaudojus puodas dengiamas specialia glazūra ir greitai išdegamas įkaitusioje krosnyje. Karšti, iki raudonumo įkaitę dirbiniai traukiami iš krosnies ir metami į organines medžiagas, kurios puodą išmargina ypatingu raštu bei spalvomis.
Kaip sako menininkas, toks stilius labai įdomus ir niekada nežinai, koks bus efektas ir kaip atrodys dirbinys.
M. Melas apmėto indus ar jų dalis pjuvenomis, tuomet vario oksidas vėl tampa variu ir nušveitus pjuvenas atidengiamos ryškios, skirtingos spalvos, raštai.
„Raku – tai netikėtumas. Tai laimingas atsitikimas. Žiūrėkite, ten, kur spalvos ryškesnės, buvo dėta pjuvenų. Man labai patinka ugnies valdomi natūralūs procesai“, – rodydamas savo kūrinius kalbėjo keramikas.
Jis perspėja, kad dekoratyvinė raku keramika nėra skirta maistui gaminti.
„Atsargiai, tik nesupainiokite. Ji degta žemesnėje, 900 laipsnių, temperatūroje ir vario oksidai gali jus apnuodyti. Šiuos indus naudokite tik maistui susidėti“, – patarė M. Marsas.
Sui – japoniškas keramikos dažymo būdas. Menininkas spalvų gylį išgauna drožinėdamas ir pjaustydamas molinį indą tiek prieš degimą, tiek po jo. Keletą eksponuojamų parodoje darbų M. Marsas sukūrė 2012 metų vasarą Panevėžyje.
Panevėžys patinka
M. Marsui greitai sukaks 72 metai, bet, kaip jis pats sako, jaučiasi kaip penkiametis. Pripažintas keramikas baigęs ir meninio stiklo studijas. Po koledžo jis dvidešimt metų dirbo keramiku Velse, vėliau dėstė Volverhamptono universitete.
Pirmoji britų menininko pažintis su Lietuva įvyko 1996 metais, kai jis buvo pakviestas į tarptautinį keramikų simpoziumą Panevėžyje. Nuo to laiko jis nuolat atvyksta į mūsų šalį atostogauti, aplankyti draugų ar padirbėti.
Keletą metų keramikas kūrė Kauno Aleksoto stiklo fabrike. Tačiau dabar jis pasinėręs į keramiką savo dirbtuvėse Anglijoje. M. Marsas sako dažnai prisimenantis Lietuvoje patirtus įspūdžius, pirmąsias užsimezgusias draugystes su lietuvių menininkais.
„Kai dirbau Vulverhamptono universitete, vienas kolega papasakojo apie keramikų simpoziumą Panevėžyje. Čia atvykau 1996 metais, o jau kitąmet man pasiūlė tapti simpoziumo koordinatoriumi. Nuo to laiko į Lietuvą atvažiuoju vis dažniau ir dažniau. Man Panevėžys labai patinka. Gal reikėtų čia ir apsigyventi, va, jau ir krosnelę atsivežiau, gal tikrai reikės apie tai pagalvoti“, – paslaptingai šypsodamasis sako M. Marsas.
U. Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
